Peržiūrėti šaltinį Prūsija

{{Šaltiniai}}
{{Infolentelė buvusi valstybė
|_noautocat = taip
|vietinis pavadinimas = 
|ilgas pavadinimas = {{smaller|Prūsija}}<br>{{nobold|{{small|{{de|Preußen}}}}}}<br>{{nobold|{{small|{{prg|Prūsa}}}}}}
|paprastas_pav  = 
|žemynas    = Europa
|kilm = 
|regionas       = Vidurio Europa
|šalis          = Prūsija
|image_map  = Kingdom of Prussia 1870.svg
|image_map_caption  = Prūsijos karalystė 1870 m.
|statusas       = 
|imperija       = 
|statuso_tekstas       = 
|era            = 
|valdymo_forma    = 
|parlamentas = 
|year_start   = 1525
|year_end     = 1947
|year_exile_start = 
|date_start   = balandžio 10
|date_end     = vasario 25
|event_start  = [[Prūsijos kunigaikštystė|Įkurta]]
|event_end    = Panaikinta
|p1           =
|vėliava_p1      =
|p2           = 
|vėliava_p2      =
|p3          = 
|vėliava_p3      =
|p4          = 
|vėliava_p4      =
|p5          = 
|vėliava_p5      =
|s1           =
|vėliava_s1      =
|s2           =
|vėliava_s2      =
|s3           =
|vėliava_s3      =
|image_coat   = Preußischer Adler (1871-1914).svg
|simbolio_tipas  = Herbas<br>(1871–1918)
|herbas       = 
|image_flag   = Flag of the Kingdom of Prussia (1803-1892).svg
|vėliavos_tipas    = Vėliava<br>(1803–1892)
|vėliava         = 
|nacionalinis_devizas   = 
|valstybinis_himnas  = 
|sostinė          = [[Karaliaučius]] {{smaller|(1525–1701; 1806)}}<br />[[Berlynas]] {{smaller|(1701–1806; 1806–1947)}}
|sostinė_tremtyje   = 
|valstybinės_kalbos = [[Vokiečių kalba|Vokiečių]]
|stat_year1   = 
|stat_area1   = 
|stat_year2   = 1939
|stat_pop2    = 41 915 040
|valiuta = 
}}
{{Otheruses|Prūsija}}
'''Prūsija''' ({{de|Preußen}}, {{prg|Prūsa}}) – istorinė [[Europa|Europos]] valstybė pietrytinėje [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pakrantėje. Šiuo metu šiaurinę regiono dalį valdo [[Rusija]] ([[Kaliningrado sritis]]) ir [[Lietuva]] ([[Klaipėdos kraštas]]), pietinė dalis priklauso [[Lenkija]]i.
 
Šiuo terminu taip pat įvardijamos kelios nebeegzistuojančios istorinės valstybės, pirmiausia [[Prūsijos kunigaikštystė]] ir [[Prūsijos karalystė]], susijusios su regionu ir kelis šimtmečius dariusios didelę įtaką [[Vokietija|Vokietijos]] ir visos Europos istorijai.

== Geografija ==
Prūsijos regionas užėmė teritoriją, šiuo metu padalintą tarp trijų valstybių. Šiaurėje jis buvo ribojamas [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]], ir krantas čia yra labai sudėtingas, turi keletą didelių lagūnų ([[Kuršių marios]], [[Aistmarės]]), [[nerija|nerijų]]. Rytuose Prūsija ribojosi su [[Lietuva]], pietuose – su [[Mazovija]], pietryčiuose – su [[Palenkė|Palenke]], o vakaruose – su [[Pomerelija]] (nuo kurios skyrė [[Vysla]]). Pastarasis, dar vadinamas Vakarų Prūsija, gali būti laikoma išplėstinio Prūsijos regiono dalimi.

== Istorija ==
{{main|Prūsijos istorija}}
Regionas patyrė labai sudėtingą istoriją, čia du kartus visiškai keitėsi etninė sudėtis.

=== Senovės Prūsija ===
[[Vaizdas:Stato ordine teutonico-1.png|thumb|250px|Vokiečių ordino plėtra iki 1250 m.]]
{{Main|Prūsai}}
[[Senovės Prūsija]] – baltiškos [[Prūsai|prūsų]] tautos gyventa teritorija pietryčių Pabaltijyje, tarp [[Vysla|Vyslos]] ir [[Nemunas|Nemuno]] upių. Čia konsolidavosi ankstyvosios gentinės [[baltų žemės|žemės]]. XIII a. [[kryžiaus žygiai į Prūsiją|Kryžiaus žygių į Prūsiją]] metu šią teritoriją nukariavo [[Vokiečių ordinas]], krašte įvesta krikščionybė.

=== Vokiečių valdymas ===
[[Vaizdas:Ordensland1410.png|thumb|Vokiečių ordino plėtra 1309 – 1410 m.]]
{{Main|Vokiečių Ordinas|Prūsijos kunigaikštystė|Prūsijos karalystė}}
Nuo XIII a. regione viešpatavo [[Vokiečių ordinas]], kuris padarė Prūsiją savo politiniu ir kultūriniu centru. Be Ordino paskiras teritorijas valdė keturios nuo ordino nepriklausomos vyskupijos: [[Kulmo vyskupija|Kulmo]], [[Sembos vyskupija|Sembos]], [[Varmijos vyskupija|Varmijos]] ir [[Pamedės vyskupija|Pamedės]].

Nuo XIII a. kraštas buvo germanizuojamas, krikščioninamas vietiniai prūsai maišėsi su atsikėlėliais, nyko jų kalba. Tuo pat metu iš rytų vyko ir krašto lituanizacija – iš [[LDK]] kėlėsi etniniai [[lietuviai]], kurie apgyvendino rytines regiono dalis, ir dar tapo žinomi kaip [[lietuvininkai]]. Jų gyvenama etninė teritorija vadinama [[Mažoji Lietuva]].

Ekonomiškai kraštas įtrauktas į Baltijos jūros prekybinį tinklą – išdygo stiprūs prekybiniai miestai, susijungę į [[Hanzos lyga|Hanzos lygą]]. Vokiečių ordinas kovojo su rytuose buvusia [[LDK]], taip pat plėtė teritorijas į vakarus, į buvusių pagonių [[kašubai|kašubų]] žemes [[Pomerelija|Pomerelijoje]] ([[1466]] m. šis regionas atiteko [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystei]] ir buvo vadinamas [[Karališkieji Prūsai|Karališkaisiais Prūsais]]).

Ordinui silpstant, likusios jo teritorijos buvo sekuliarizuotos. [[1525]] m. buvusių Vokiečių ordino valdų Prūsijoje vietoje sukurta [[Prūsijos hercogystė]]. Ji formaliai egzistavo iki [[1701]] m., nors jau [[1618]] m. asmenine unija susijungė su [[Brandenburgo markgrafystė|Brandenburgo markgrafyste]] (pastaroji įkurta [[1157]] m., nuo [[1415]] m. markgrafystėje valdė [[Hohenzollernai|Hohenzollernų]] dinastija), ir buvo žinoma kaip [[Brandenburgas-Prūsija]].

[[Prūsijos karalystė]], įkurta [[1701]] m. buvusių [[Hohenzollernai|Hohenzollernų]] valdų pagrindu XVIII a. buvo didžiausia vokiečių gyvenama valstybė Europoje. Prūsijos regionas joje apėmė tik labai nedidelę, pačią ryčiausią dalį (įgavusią pavadinimą [[Rytų Prūsija]]). Nepaisant to, visa karalystė buvo žinoma būtent šiuo pavadinimu.

XIX a. viduryje Prūsijos karalystės pastangomis vyko Vokietijos suvienijimas. Po suvienijimo [[1871]] m. Prūsijos karalystė tapo [[Vokietijos imperija|Vokiečių imperatoriškojo reicho]] autonomine dalimi, turėjusia savą vyriausybę, parlamentą ir vietinius įstatymus. Tuo metu Prūsijos regionas buvo vadinamas [[Prūsijos provincija]] ir buvo Prūsijos karalystės sudedamoji dalis (provincija egzistavo [[1829]]–[[1878]] m., kai [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsijos]] ir [[Vakarų Prūsija|Vakarų Prūsijos]] provincijos buvo sujungtos į vieną).

=== XX amžius ===
{{Main|Kaliningrado sritis}}
[[Vaizdas:East Prussia 1923-1939 map-fr.svg|thumb|Rytų Prūsijos provincija tarpukariu]]
Po monarchijos žlugimo Vokietijoje [[1918]] m. Rytų Prūsija (Prūsijos regionas) išliko autonominė sudėtinė Vokietijos dalis. 1920 m. nuo regiono atskirtos šiauriausios teritorijos (vadinamasis [[Klaipėdos kraštas]]), kurios atiduotos Lietuvai. Antrąjį pasaulinį karą laimėjusių valstybių nutarimu [[1947]] m. [[vasario 25]] d. (kaip esą „vokiškojo militarizmo židinys“), regionas atimtas iš Vokietijos ir padalintas dviem karą laimėjusioms valstybėms. Šiaurinė regiono dalis atiteko [[Rusija]]i, kur suformuota [[Kaliningrado sritis]], o pietinė regiono dalis atiteko Lenkijai.

Po to dar kartą visiškai pasikeitė etninė krašto sudėtis. Baltijos vokiečiai masiškai migravo į Vokietiją, o vietoj jų regioną apgyvendino [[rusai]] (Kaliningrado srityje) ir [[lenkai]] (Lenkijai priskirtoje dalyje).

{{Commons|Prussia|no=T}}

[[Kategorija:Prūsija| ]]