Prognatija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Prognatija (iš pro ir gr. gnathos – žandikaulis) – sąkandžio anomalija – viršutiniai priekiniai dantys išsikiša į priekį, o apatiniai dantys dažnai liečia gomurio gleivinę.

Prognatijos priežastys: įgimtos veido skeleto ypatybės, vaikų ligos, žalingi vaiko įpročiai, tokie kaip piršto čiulpimas, sutrikęs kvėpavimas per nosį, ankstyvas krūminių pieninių dantų netekimas, netaisyklingas dirbtinis kūdikio maitinimas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. PrognatijaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 219 psl.