Pereiti prie turinio

Procesoriaus spartinančioji atmintinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Procesoriaus spartinančioji atmintinė (angl. CPU cache) – kompiuterio atmintis, į kurią kreipiasi kompiuterio centrinis procesorius (CPU), taip sumažinant pagrindinės atminties apkrovą.[1] Spartinančioji atmintinė mažesnė ir greitesnė atmintis, fiziškai esanti prie pat centrinio procesoriaus. Saugo daugiausiai naudojamų pagrindinės atminties duomenų kopijas prieš perduodant jas į procesoriaus registrus.

Daugelyje procesorių spartinančioji atmintinė – hierarchinės struktūros (L1, L2, L3, L4 ir pan.), be duomenų saugo ir instrukcijas.

Prieš skaitydamas arba rašydamas į pagrindinę atmintį, procesorius patikrina, ar tokių duomenų yra spartinančiojoje atmintinėje. Jei taip, procesorius atliks operaciją naudodamas spartinančią atmintinę, o ne daug lėtesnę pagrindinę atmintį.

  1. Torres, Gabriel (September 12, 2007). „How The Cache Memory Works“.