Procesas (romanas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Procesas
Kafka Der Prozess 1925.jpg
Autorius(ė) Franz Kafka
Žanras Filosofinis, distopinis, absurdo, paranojinis
Originalus leidimas
Pavadinimas Der Process
Šalis Vokietija
Kalba vokiečių
Leidykla Verlag Die Schmiede
Išleista 1925 m.

„Procesas“ – vienas iš trijų nebaigtų Franco Kafkos romanų, pasirodžiusių po jo mirties (kiti du – „Amerika“ ir „Pilis“).

Romano istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

F. Kafką šį nebaigtą romaną rašė įtemptu gyvenimo laikotarpiu – nuo 1914 m. vasaros iki 1915 m. sausio. 1914 m. jis išsiskyrė su sužadėtine Felice Bauer. Šis įvykis sietinas su kaltinamojo būsena, F. Kafką apėmusia po paskutinio pokalbio su Felice. Pokalbis vyko Felice sesers Ernos ir draugės Grete Bloch (su pastarąja F. Kafkai teko nemaloniai susirašinėti) akivaizdoje; šio pokalbio metu F. Kafka pasijuto lyg teisme. Netrukus jis ėmėsi rašyti „Procesą“. Liepos pabaigoje Austrija-Vengrija paskelbė karą Serbijai, kartu prasidėjo ir Pirmasis pasaulinis karas. 1914 m. rudenį F. Kafka pirmąkart apsigyveno atskirai nuo tėvų, nuosavame kambaryje.

1915 m. pradžioje F. Kafka nutraukė romano rašymą ir daugiau jo nebetęsė (išskyrus trumpą bandymą 1916 m.) Dar 1914 m. lapkritį F. Kafka rašė: „Nebegaliu daugiau rašyti. Pasiekiau galutinę ribą, matyt vėl teks prasėdėti dar metus, kad po to galbūt vėl galėčiau pradėti naują kūrinį, kurį vėl paliksiu nebaigtą.“

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Santrauka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

30-ojo gimtadienio rytą banko tarnautojas Jozefas K. areštuojamas dėl jam pačiam nežinomų priežasčių. Nepaisant arešto, Jozefui K. galima laisvai judėti ir tęsti darbinę veiklą. Jis bando sužinoti, kuo yra kaltinamas ir kaip galėtų būti išteisintas, tačiau jo pastangos lieka bevaisės. Dėl to jis stoja prieš nesuprantamai veikiantį teismą, kurio kanceliarija yra įsikūrusi didelio nušiurusio namo palėpėje. Su teisės sritimi susijusios moterys, Jozefui K. prisistatančios „pagalbininkėmis“, jaučia jam seksualinį potraukį.

Apimtas nevilties, Jozefas K. nesėkmingai bando rasti įėjimą į teismą. Jis ima skirti vis daugiau dėmesio procesui, nors iš pradžių planavo elgtis priešingai. Jį vis giliau įtraukia košmariškas siurrealistiškos biurokratijos labirintas, jis vis giliau skverbiasi į teisės pasaulį. Lygiai taip pat į paties Jozefo K. pasaulį ima kištis teismas. Tiek nuo skaitytojo, tiek nuo Jozefo K. slepiama, ar iš tikrųjų vyksta koks nors slaptas teismo procesas. Tą patį galima pasakyti apie teismo sprendimą – Jozefas K. apie jį nesužino, tačiau nujaučia, kad jo laikas jau baigėsi. Jis paklūsta nesuvokiamam, paslaptingam teismo sprendimui, taip ir nesužinojęs, kuo jis yra kaltinamas ir ar iš tikrųjų yra paskelbtas teismo nuosprendis. 31-ojo gimtadienio išvakarėse Jozefą K. į karjerą nusiveda du vyrai ir ten jį nuduria „lyg kokį šunį“.

Interpretacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sudėtinga vienareikšmiškai interpretuoti „Procesą“. Tam galima pasitelkti toliau pateikiamus skirtingus interpretacijos būdus, skirstytinus į penkias kategorijas: