Pripučiamas sklandytuvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Pripučiamas sklandytuvassklandytuvas, kurį sudaro oro pripučiami elementai.

Pripučiami sklandytuvai Tarybų Sąjungoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1934 m. Tarybų Sąjungoje pripučiamus sklandytuvus konstravo Pavelo Grochovskio konstruktorių biuras.

Guminiai sklandytuvai buvo kuriami kariniam panaudojimui. Jie buvo numatyti kaip daugkartiniai, nes iš nusileidusio sklandytuvo buvo galima išleisti orą, suvynioti jį ir vėl panaudoti. Tuo tarpu mediniai kariniai sklandytuvai būdavo vienkartiniai. Paprastai nusileidusius juos palikdavo, nes išgabenti juos iš nusileidimo vietos negalėdavo.

Buvo sukonstruoti trijų tipų pripučiami sklandytuvai:

  • individualus pripučiamas sparnas. Pagamintas gamykloje „Raudonasis trikampis“, išbandytas 1934 m.
  • pripučiamas sklandytuvas. Bandomasis egzempliorius pagamintas gamykloje „Promtechnika“. Gerai skraidė tiesiai, posūkiuose buvo nestabilus. Perduotas į Maskvos aviacijos institutą.
  • pripučiamas sklandytuvas amfibija „X VLKJS suvažiavimo vardo“ (Имени Х съезда ВЛКСМ). Konstruktorius Ivanas Titovas. Monoplanas su viršutiniu sparnu. Pilotas sėdėjo ant pripučiamos pagalvės. Valdymo svirtys buvo medinės. Konstrukcijoje buvo panaudoti medis ir metalas. Masė - 77 kg. Supakuotas sklandytuvas tilpo į krepšį, kurio formatas 1,0×1,0×0,5 m. Kojiniu siurbliu buvo galima pripūsti per 10 min.

1936 m. buvo pradėtas konstruoti pripučiamas lėktuvas, skirtas povandeniniams laivams. Konstravimo darbai liko nebaigti.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]