Prielaida
Prielaida – pradinis samprotavimo teiginys, kuriuo remiamasi darant išvadą.[1] Prielaida gali būti bet kuris empirinio patyrimo teiginys apie faktą, postulatas, apibrėžimas, dėsnis ar principas.
Pavartojus kurią nors išvedimo taisyklę, iš prielaidos išvada gaunama tiesiogiai arba netiesiogiai. Samprotaujant prielaida neįrodinėjama, ji laikoma daugiau ar mažiau pagrįsta. Pradinės aksiominio tipo dedukcinių sistemų prielaidos vadinamos aksiomomis. Jeigu sistemoje išvedimo veiksmas yra materialioji implikacija, teisingą išvadą galima gauti iš teisingų, klaidingų, tikėtinų bei kitokio pobūdžio teiginių.
Argumentu vadinama įrodymų prielaida.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ prielaida(parengė Rimas Norvaiša). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-02-05).
- ↑ Prielaida. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 199 psl.