Prekiautojas akmenimis
| Prekiautojas akmenimis | |
|---|---|
 | |
| Pavadinimas | Il merchante di pietre |
| Kilmės šalis |  Jungtinė Karalystė Italija |
| Režisierius | Renzo Martinelli |
| Scenaristas (-ai) | Corrado Calabro Fabio Campus |
| Metai | 2006 |
| Žanras | trileris |
| Trukmė | 119 min. |
| Kalba | italų ir anglų |
| IMDb įrašas | |
Prekiautojas akmenimis (it. Il merchante di pietre) – 2006 m. sukurtas trileris, nominuotas David di Donatello prizui už geriausius specialiuosius efektus. Režisierius ir scenarijaus autorius Renzo Martinelli, pagrindinį vaidmenį atliko Harvey Keitel.[1] Filmas paremtas Corrado Calabrò romanu „Ricordati di dimenticarla“.[2]
Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
Profesorius Alsejo, universitete dėstantis paskaitas apie terorizmą, pats yra tapęs išpuolio Kenijoje auka ir praradęs kojas. Jo žmona Leda tampa išpuolio geležinkelio stotyje liudininke ir trumpam paimama įkaite. Siekdami atgauti pusiausvyrą, sutuoktiniai išvyksta trumpų atostogų į Kapadokiją, kur susipažįsta su musulmonų dvasininku Šachidu ir paslaptingu italu Liudoviku, vadinamu prekeiviu akmenimis.
Grįžusi į Italiją, Leda vėl jį susitinka ir netrukus tampa šio meiluže. Ėmęs įtarinėti žmoną, Alsejo išsiaiškina, kad Liudovikas anksčiau pakeitė tikėjimą ir tapo musulmonu. Įtardamas, kad jis planuoja teroro išpuolį, Alsejo apie viską papasakoja žmonai, tačiau šiai tai nerūpi, ji tik nori būti su Liudoviku. Pastarasis taip pat ima abejoti dėl savo pasirinkimo ir nori atidėti pasikėsinimą, tačiau Šachidas ir kiti su tuo nesutinka. Liudovikas ir Leda bando bėgti laivu, tačiau jis sulaikomas ir į Angliją išplaukia viena Leda. Kuomet laivas pasiekia uostą, detonuojamas mašinoje paslėptas sprogmuo, o išpuolio organizatoriai atsikrato ir Liudoviku…
Pagrindiniai aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Aktorius – vaidmuo
- Harvey Keitel – Liudovikas Vičedominis
- Jane March – Leda
- Jordi Molla – Alsejo
- F. Murray Abraham – Šachidas
- Lucilla Agosti – Lidija
- Federica Martinelli – Rita
- Bruno Bilotta – Libero
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Paolo D'Agostini (2006-09-15). „Mercante di pietre, manifesto nascosto sotto forma di film“. La Repubblica. Nuoroda tikrinta 2015-12-27.
- ↑ Gianmaria Padovani (2006-09-09). „Storia di una conversione: all'islam e alle armi“. Panorama. Suarchyvuotas originalas 2016-01-06. Nuoroda tikrinta 2015-12-27.