Prancūzijos Čadas
Territoire du Tchad | ||||
Prancūzijos kolonija (1900–1946) Užjūrio teritorija (1946–1958) Autonominė respublika (1958–1960) | ||||
| ||||
Vėliava | ||||
Sostinė | Fort Lamis | |||
Kalbos | prancūzų (faktinė) | |||
Politinė struktūra | Prancūzijos kolonija (1900–1946) Užjūrio teritorija (1946–1958) Autonominė respublika (1958–1960) | |||
Istorija | ||||
- Įkurta | 1900 m. | |||
Plotas | ||||
- 1950 | 1 283 993 km² | |||
Gyventojai | ||||
- 1950 | 2 241 000 | |||
Gyventojų tankumas | 1,7 /km² | |||
Valiuta | Prancūzijos Pusiaujo Afrikos frankas CFA frankas |
Čado kolonija (pranc. Territoire du Tchad) – buvusi Prancūzijos valda Afrikoje, Prancūzijos Pusiaujo Afrikos dalis. 1960 m. tapo nepriklausoma Čado Respublika.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prancūzai pirmąkart atvyko į Čadą 1891 m., kai jų karinė ekspedicija kovojo su musulmonų valstybėmis. Lemiamas kolonijinis mūšis dėl Čado įvyko 1900 m. balandžio 22 d. tarp prancūzų majoro Amédée-François Lamy ir Sudano karo vado Rabih az-Zubayr. Abu vadai žuvo mūšyje.
1905 m. Čado administracija buvo patikėta generolui-gubernatoriui Brazavilyje, Prancūzijos Pusiaujo Afrikos sostinėje. Čadas atskira kolonija tapo tik 1920 m., kai jį pradėjo valdyti generolas-gubernatorius iš Fort Lamio (dabar Ndžamena).[1]
Čado kolonizaciją dominavo dvi temos: Čado suvienijimo politikos trūkumas ir labai lėta modernizacija. Prancūzijos kolonijinės politikos prioritetų sąraše Čadas buvo pabaigoje. Prancūzai žiūrėjo į Čadą kaip neapdirbtos medvilnės ir netreniruotos darbo jėgos šaltinį produktyvesnioms pietinėms kolonijoms.
Kolonijiniu laikotarpiu prancūzai praktiškai nevaldė Čado: šiaurėje keletas karininkų buvo paprastai palikę gyventojus ramybėje, centre administracija reiškėsi labiau ir tik pietuose prancūzai tvirtai laikė valdžią savo rankose.
1960 m. Čadas tapo nepriklausoma respublika.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Collier 1990 p. 17