Popiežė Joana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Popiežė Joana
Papessa tiara.jpg
Taro korta su popieže
Veikla: Legendinė IX a. popiežė
Commons-logo.svg Vikiteka: Popiežė JoanaVikiteka

Popiežė Joana (pasak kitų legendų Jutta, Frau Jutte, Gilberta, Agnes, Glancia) – legendinė popiežė. XIII a. legendos jos tariamą pontifikatą datuoja 855857 m.

Legendos[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmą kartą legenda apie moterį popiežę pasirodė 1250 m. kronikininko dominikono J. de Maijy pasaulio kronikoje, bet joje dar neminimas popiežės vardas. Kronikininkas Martynas fon Tropau „Pontifiku ir imperatorių kronikoje“ (Chronicon pontificum et imperatorum – apie 12721277 m.) ją jau įtraukęs į popiežių istoriją tarp Leono IV (847855 m.) ir Benedikto III (855858 m.) ir nurodęs, kad ji valdžiusi kaip popiežius Jonas AnglasMainco (Johannes Anglicus). Kiti šaltiniai ją vadina Jonu Angelu (Johannes Angelicus); čia tiksliai nurodyta, kad jos pontifikatas truko 2 metus, 7 mėn. ir 4 dienas.

Vėlesni autoriai perimdavo šią tariamai istorinę medžiagą ir prirašydavo naujų faktų. Anot vienos legendos, ji buvo kilusi iš Atėnų, apsimetusi vyru Romoje dirbo notare ar mokytoja, nes moterys tuo metu Romoje negalėjo užimti tokių pareigų. Taip jai esą pavyko tapti ir popieže. Apgaulė buvo pastebėta tik tada, kai ji per procesiją pagimdė kūdikį. Anot kitos legendos, ji demaskuota, kai nukrito nuo arklio; įsiutusi minia ją užmėčiusi akmenimis ir palaidojusi mirties nuosprendžio vietoje. Pasak XIV a. legendos, ji dėl to atgailavusi vienuolyne ir buvusi palaidota sūnaus, Ostijos kardinolo. Manoma, legendos galėjo atsirasti neteisingai perskaičius užrašą ant atrastos senos statulos. Vėlyvaisiais viduramžiais šia istorija buvo tikima, humanistai ir protestantai ja pasinaudodavo polemikoje su katalikais. Jos istoriškumu vienas pirmųjų suabejojo vokiečių istorikas J. Aventinas (14771534 m.).[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Algirdas Jurevičius. Popiežė Joana. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 759 psl.