Pju kalba
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Pju kalba | |
| Kalbama | Mianmaras |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | mirusi |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | - |
| Kilmė | Kinų-tibetiečių Pju |
| Rašto sistemos | pju raštas |
Pju kalba (Pju
,mjan. ပျူ ဘာသာ = Pju basa), dar žinoma kaip Tirculių kalba – mirusi kalba, kuri buvo naudojama Pju miestuose-valstybėse (dab. Mianmaras) II a. pr. m. e.-XIII a.
Ji buvo pirmiausia naudojama kaip kasdieninė kalba, o sanskritas ir pali atliko rašytinės ir mokslo kalbos vaidmenį. Todėl ja buvo rašoma nedaug. Pagrindiniai šia kalba rasti įrašai yra ant akmeninių VII-VIII a. urnų rastų Pajagji pagodoje, ir daugiakalbė XIII a Mjazedi stela, leidusi šią kalbą iššifruoti apie 1910 m. Ją iššifravo Charles Otto Blagden.
Kalba neabejotinai priklausė tibetiečių-mjanmų kalboms, tačiau nėra sutariama, kuriai jų šakai. Paprastai ji laikoma lolo-bamarų kalbų grupės dalimi, o Bradley laiko ją sak kalbos atmaina. Pastaroji yra naudojama kadu etninės mažumos šiauriniame Mianmare.
Kalba naudojo pju raštą, kuris priklauso brahminių raštų šeimai. Tikėtina, kad jis padarė įtaką bamarų rašto susiformavimui.