Petras Gomaliauskis
Petras Gomaliauskis (arba Petras Gomalevskis; 1820 m. gruodžio 9 d. Paliepkalnis, Varnių parapija – 1868 m. rugpjūčio 15 d. Saločiai) – Lietuvos rašytojas, kunigas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1844 m. baigė Varnių kunigų seminariją, Žemaičių vyskupijos parapijų (Vainutas, Lauksodė, Alūksta, Brunava prie Bauskės) vikaras, 1868 Saločių klebonas.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vienas lietuvių originaliosios prozos pradininkų. 1853 m. išleido pietų žemaičių šnekta parašytą didaktinę apysaką „Aplankymas seniuko“. Joje dviejų kaimo šeimų priešinamais sektinos ir atgrasios buities vaizdais ir iš jų išvedamais moralais skaitytojai mokomi dievobaimingumo, blaivystės, doros, darbštumo, ūkininkavimo kultūros. Aprašoma, kaip valstiečiai įsigyja žemės, samdinių, kaip stiprėja ekonomiškai. Vaizduojama žemaičių laidotuvių ir vestuvių papročiai, užsimenama apie senųjų tikėjimų apraiškas laidotuvių papročiuose. Stilistinei raiškai būdinga gyvos šnekos intonacijos, pamokslinę retorika, charakterizuojančią prasmę įgaunančių buities aprašymų realistiškumas.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vytautas Vanagas. Petras Gomaliauskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 800 psl.