Petankė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Petankės žaidimas

Petankė (pranc. pétanque – [pe.tɑ̃k]) – sporto šaka su metaliniais rutuliais, kurios esmė mesti metalinį rutulį kuo arčiau medinio, vadinamo kašanetu (pranc. cochonnet). Žaidimo paviršius neturi standarto. Rekomenduojama žaisti ant ne per daug minkšto (smėlis) ar kieto (betonas) paviršiaus. Žaidimo danga turėtų būti pakankamai lygi, kad žaidėjas galėtų numatyti rutulio riedėjimo kelią. Petankė yra sporto šaka, kurioje varžytis gali visi nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ar sugebėjimų. Petankėje derinami fiziniai ir protiniai įgūdžiai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Petankės varžybos Pietų Prancūzijoje, 1935 m.

Senovės Graikijos laikais buvo žaidžiami metimo į tolį žaidimai su monetomis, vėliau plokščiomis plytomis, akmeniniais kamuoliais. Tai vyko apie VI a. prieš mūsų erą. Senovės Romos gyventojai patobulino žaidimą ir pridėjo tikslą, šalia kurio kuo arčiau reikėjo mesti akmenis. Toks žaidimas imtas vadinti boče. Vėliau kamuoliai buvo pakeisti mediniais. Iki XVII a. panašūs žaidimai buvo uždrausti.

1907 m. prancūzas Jules Lenoir Boulodrome iš La Sjotos miestelio, netoli Marselio, patobulino iki tol populiarų kamuolių žaidimą boule lyonnaise ir sukūrė pétanque.

1910 m. surengtas pirmasis petankės čempionatas ir nuo to laiko šis žaidimas nuolat populiarėjo. Nacionalinė petankės federacija įkurta 1958 m. Marselyje ir 2002 m. turėjo apie 600 000 narių iš 52 valstybių.

Pirmasis pasaulio petankės čempionatas buvo surengtas 1959 m.

Taisyklės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Petankės žaidėja išmetanti rutulį
Rutuliai šalia taikinio
Rutulio nuo taikinio atstumo matavimas

Komanda sudaro trys žaidėjai. Dažniausiai, kaip ir kitose sporto šakose yra pasiskirstoma pozicijomis. Galimos trys pozicijos: primetėjas (angl. pointer), išmūšėjas (angl. shooter) ir vidurinis žaidžiantis abiejose pozicijose (angl. middle). Kitos žaidimo variacijos: du prieš du, vienas prieš vieną.

  • Trys žaidėjai komandoje – trejetai (du rutuliai kiekvienam žaidėjui).
  • Du žaidėjai komandoje – dvejetai (trys rutuliai kiekvienam žaidėjui).
  • Vienas žaidėjas komandoje – vienetai (trys rutuliai kiekvienam žaidėjui).

Rutuliai yra pagaminti iš plieno, sveria nuo 650 iki 800 g, rutulio skersmuo suaugusiems yra nuo 70,5 iki 80 mm, pasirenkami pagal plaštakos dydį, poziciją, žaidimo stilių. Kašanetai (rutuliukas prie kurio mėtomi metaliniai rutuliai) turi būti pagaminti iš medžio arba sintetinės medžiagos, turėti gamintojo ženklą ir tarptautinės federacijos (FIPJP) patvirtinimą, kad tiksliai atitinka keliamus standartus. Jų diametras – 30 mm (leidžiama paklaida: +/–1mm). Svoris – nuo 10 iki 18 gramų. Kad atitiktų diametro ir svorio reikalavimus, kašanetai tradiciškai gaminami iš buksmedžio arba buko. Dažyti kašanetus yra leidžiama, bet yra draudžiama, kad juos pakeltų ar pritrauktų magnetas. Žaidime naudojamas 50 cm skersmens lankelis (galima nusibrėžti ant žemės). Rekomenduojama turėti matavimo ruletę, kuri padės išsiaiškinti kuris rutulys yra arčiau kašaneto.

Žaidimo aikštelė turi būti apie 15 m ilgio ir 4 m pločio (žaidžiant rekreaciškai aikštelės dydis nėra toks svarbus), danga gali būti įvairi ar nelygi kaip žvyras, smėlis, skalda.

Dvi komandos varžosi mesdamos metalinius rutulius. Žaidimo tikslas kuo daugiau savo rutulių pastatyti šalia mažo medinio, vadinamo kašanetu.

Komandos meta burtus, kuri pradės pirma. Laimėjusi komanda meta kašanetą iš lankelio. Kašanetas turi būti numestas 6–10 metrų atstumu nuo lankelio. Visi šio kašaneto metu daromi metimai bus atliekami iš toje pačioje vietoje esančio lankelio.

Pradedančioji komanda pirma atlieka rutulio metimą kašaneto link. Antroji komanda meta rutulius, kol jų rutulys aplenkia priešininkų arčiausiai kašaneto esantį rutulį arba kol jai nebelieka rutulių. Metimą visada atlieka kašaneto metu atsilikinėjanti komanda, kol jos rutulys atsiduria arčiau arba jai nebelieka rutulių. Vienai komandai išmetus visus savo rutulius, priešininkai atlieka likusius metimus.

Taškai skaičiuojami pagal tai, kiek arčiausiai kašaneto esančios komandos rutulių lenkia priešininkų arčiausiai kašaneto esantį rutulį. Viena komanda vieno kašaneto metu pelno nuo 1 iki 6 taškų. Taškus laimėjusi komanda lankeli padeda į kašaneto vietą ir tęsia žaidimą mesdama kašanetą iš naujo. Žaidžiama iki 13 taškų.

Priešininkai gali numušti, nustumti, įsiremti į priešininko rutulį. Plieniniai rutuliai gali liesti medinį kašanetą, pakeisti jo vietą aikštelėje. Jei taikinukas išrieda iš aikštelės ir abi komandos turi kamuolių, peržaidžiama iš kitos aikštelės pusės, o jei viena komanda nebeturi rutulių, laimi kita komanda tiek taškų, kiek likę rankose rutulių. Laimėjusysis taškus (-ą) meta medinį taikinuką iš tos pačios vietos, kur buvo paskutinė kašaneto pozicija, lanką galima pasitraukti, jei aikštelė lieka trumpesnė nei 10 m. Metalinis rutulys ir taikinukas žaidime iki tol, kol korpusu (žiūrint iš viršaus) dengia žaidimo aikštelės liniją. Žaidimo metu negalima iš aikštelės traukti kliūčių, prieš metimą galima užlyginti paskutinio priešininko metimo metu atsiradusią duobutę.

Inventorius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rutuliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Petankės rutulių komplektas ir kašonetas (taikinys)

Komplektą sudaro 3 rutuliai.

Rutuliai skirstomi į lauko ir vidaus, varžybų ir laisvalaikio.[1] Būna pagaminti iš plieno arba PVC medžiagos.

Beveik visi rutuliai pagaminti iš plieno yra: arba iš nerūdijančio plieno arba iš anglinio plieno (angl. carbon steel). Pagal metalo kietumą skirstomi į kietus, minkštus ir pusiau minkštus.

Varžybų rutuliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Varžybų rutuliai – sertifikuoti Tarptautinės petankės federacijos (FIPJP), naudoti jos sankcionuotose turnyruose. Jiems keliami griežti standartai. Rutuliai visada turi būti tuščiaviduriai, turi patekti į apibrėžtas dydžių ir svorių ribas – skersmuo 70,5–80 mm ir svoris 650–800 g. Ant rutulių turi būtinai matytis svoris ir unikalus numeris.

Vaikai iki 11 metų varžybose gali naudoti taip vad. junior rutulius, kurie yra 65 mm skersmens ir 600 g svorio.

Laisvalaikio rutuliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laisvalaikio rutuliai – nebrangūs, skirti laisvalaikio pasižaidimui, neturint didesnio tikslo petankėje, tiesiog laiko praleidimui. Jie dažniausiai yra vienodo dydžio ir svorio, metaliniai su smėlio ar betono užpildu, pigesni. Gali būti blizgūs su chromo paviršiumi arba juodai dažyti. Metalas, iš kurio jis pagamintas, dažniausiai bus iš prastesnės kokybės nei varžybų rutuliai.

PVC medžiagos rutulių svoris ir dydis yra artimesnis varžybiniams rutuliams, būna 72–74 mm skersmens ir 680 g svorio. Tinka, kai nėra galimybės treniruotis žaisti lauke. Jie yra pakankamai minkšti ir nekelia grėsmės patalpų grindims ar sienoms.

Vaikams labiau tinkami yra plastmasiniai, vandens ar smėlio pripildyti, įvairiaspalviai rutuliai, skirti žaisti tiek lauke, tiek viduje.

Taikinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taikinys – mažas, medinis kamuoliukas, dar vadinamas kašanetu (pranc. cochonnet).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]