Perseveracija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Perseveracija (angl. perseveration) - 1895 m. aprašytas reiškinys, kai žmogus kartoja žodžius (kartais - idėjas) ar gestus po kelis kartus ar ilgiau. Būdinga organiniams psichikos sutrikimams (dėl auglių, smegenų traumų ir pan. pažeidimų), schizofrenijai bei kitiems psichoziniams sutrikimams.

Sakinio su perseveracija pavyzdys: „Eidamas į miestą užsidėsiu kepurę kepurę kepurę kepurę kepurę kepurę.“

Perseveracija gali paliesti ir temų nagrinėjimą. Pvz., kalbėdamas žmogus išnagrinėja temą iš visų pusių, padaro išvadą. Atrodytų, apie tai nebėra ką kalbėti, bet jis kažkodėl vėl ima kalbėti apie tą patį dalyką, vėl nagrinėja visus atvejus… Toks grįžimas į pradžią gali nutikti bet kuriuo pokalbio momentu.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]