Penučių kalbos
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Penučių kalbos – hipotetinė Šiaurės Amerikos indėnų kalbų šeima, apimanti daug negausių indėnų kalbų šeimų vakarinėje Šiaurės Amerikos pakrantėje. Kadangi dauguma šiai šeimai priskiriamų kalbų mirė ir nebuvo išsamiai aprašytos, šios šeimos buvimą pagrįsti sunku.
Penučių kalbų hipotezę 1913 m. iškėlė Roland B. Dixon ir Alfred L. Kroeber. Pavadinimas atsirado pagal skaičiaus pavadinimą „du“, kuris vintų, maidų ir jokutsų kalbose skamba kaip pen, o jutų – kaip uti. 1916 m. penučių šeimos aprėptį praplėtė kalbininkas Edvardas Sepiras. XX a. vid. suabejota, ar penučių kalbų panašumai iš tiesų nulemti bendros prokalbės, ar yra kalbų maišymosi ir skolinių išdava. Visgi dabar linkstama sutikti, kad spėjama penučių kalbų šeima turi paveldėtų bendrybių.
Kalbos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Penučių kalboms paprastai priskiriamos šios kalbų šeimos:
- pakrantės penučių:
- žemyninės penučių:
- jokų-jutų:
- maidų
- plynaukštės penučių
Dėl vintų, takelmų ir kalapujų kalbų priklausomybės penučiams nesutariama.
