Pelmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pelmas (it. Pelmo) – viena aukščiausių Dolomitų viršūnių (3 168 m), Pelmo grupės kalnuose.

Pirmą kartą į Pelmą 1857 m. rugsėjo 19 d. įkopė airių alpinizmo pradininkas seras John Ball. Tai buvo pirmoji iš didžiųjų Dolomitų viršūnių į kurias buvo įkopta. Tuo metu dar tebebuvo nedidelis Pelmo ledynas, kuris jau daugelį metų yra ištirpęs.

Yra tik keletas kopimo į Pelmą kelių. Žinomiausias ir lengviausias kopimo kelias yra iš pietrytinės pusės. Tai ilgas ir sudėtingas (antras sudėtingumo laipsnis) kelias. Lipančiajam būtini lipimo naudojantis apsauginėmis virvėmis įgūdžiai. Bet kuriuo atveju lipant turi būti geras oras ir neprisnigę.

Kitas galimas panašaus sudėtingumo kopimo kelias yra per Fisura (nuobirų užpildytas tarpas tarp pagrindinės viršūnės ir Pelmeto).

Populiarus kalnų kelias, apjuosiantis Pelmą yra iš Rifuggio Citta di Fiume per Forcella Val d’Arcia iki Rifuggio Venezia ir atgal iki pradinio taško (apie 6-7 val.).

Prieš keletą metų ant vieno atskilusio uolos gabalo kalno papėdėje aptikti dinozaurų pėdsakai (ten veda nuorodos su užrašu „Orme di Dinosauri“).

Kiti grupės kalnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pelmas aiškiai dominuoja grupėje, užimdamas didžiąją jos dalį. Į vakarus nuo Pelmo viršūnės, atskirta gilaus tarpeklio (Fisura, 2726 m), yra Pelmeto („mažojo Pelmo“, 2990 m) viršūnė.[1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]