Pelenių piliakalnis
| Pelenių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Pelenių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Molėtų rajonas | ||
| Seniūnija | Suginčių seniūnija | ||
| Aukštis | 10 m | ||
| Plotas | 25x10 | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis | ||
| Žvalgytas | 1970 | ||
| Registro Nr. | AR668 / A888KP / 3214, 24039, 24040[1] | ||
Pelenių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Pelenių, Suginčių seniūnija. Pasiekiamas keliu Gečiai – Kuktiškės sankryžoje pasukus į kairę, pavažiavus 300 m ir tvarkomoje sodyboje keliuku pasukus į dešinę šiaurės rytų kryptimi, už 430 m yra dešinėje pietvakariuose, ties miško pakraščiu.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 25x10 m dydžio. Šiaurės – šiaurės vakarų šlaite, 2,5 m žemiau aikštelės yra 15 m ilgio, 4 m pločio terasa, tvirtinta akmenimis. Šlaitai vidutinio statumo, 5-10 m aukščio.
Piliakalnis apaugęs pušimis.
Šiaurinėje papėdėje, 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta geležinio ietigalio su užbarzdomis viršūnė, lipdytos keramikos.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1970 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Kultūrinio sluoksnio ir įtvirtinimų nepastebėta.[2] 1978 m. piliakalnį žvalgė Mokslinė metodinė taryba.[3] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 4,83 ha. Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 542000 m².
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Andreikėnų piliakalnis 3 km | Gimžiškių piliakalnis 7 km | Kuktiškių piliakalnis 3,5 km |
| |||||||
| Runionių piliakalnis 17 km |
|
Dryžių piliakalnis 9 km | |||||||||
| Vorėnų piliakalnis 2,5 km | Antaraisčių piliakalnis 3 km | Budrių piliakalnis 19 km | |||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Objekto Nr. 24039 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 132 (Nr. 565).
- ↑ Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. I. V., 1996. P.203.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.148
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 2, p. 128-129.