Peikena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Peikenos
Senovinė peikena (geležinė dalis)
Darbas su peikena

Peikena – išaštrintas, kaltą primenantis metalinis strypas su medine arba plastmasine rankena. Paprastai naudojamas žvejų poledinės žūklės metu prakirsti 7-15 cm ledui. Tinkama iškirsti greitai eketę ploname lede, išvalyti per naktį užšalusią eketę ir pan. Jos pagalba esant reikalui (užkibus didelei žuviai) greičiau praplatinama jau išgręžta eketė. Įprasta, jog peikenas žvejai naudoja ant pirmo ledo, kai nebūtina su savimi turėti ledo grąžto.

Geležinės peikenos – neretas archeologų radinys tarp kitų žvejybos reikmenų piliakalniuose, senovės gyvenviečių kapinynų įkapėse.

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Peikenos būna įvairaus svorio ir įvairių formų, kiekviena jų turi savo privalumus. Dažniausios yra tiesiomis rankenomis, apvalaus ar kampuoto skerspjūvio kirtikliais, bendro 1–1,4 m ilgio, 2–5 kg svorio. Sunkesne peikena sparčiau galima kirsti eketes. Siekiant patogiau transportuoti, peikenos daromos dviejų, trijų, kartais net keturių dalių, priklausomai nuo jos ilgio ir žvejo ūgio. Jos viena su kita jungiamos, paprastai susukant ar sumaunant atskiras dalis. Sudedamoji peikena, ją išrinkus ir sudėjus į apsauginį dėklą, yra iki 0,6 m ilgio.

Peikeną sudarančios pagrindinės dalys yra dvi: viršutinė dalis – rankena (kotas), kuri dažniausiai gaminama iš neapšąlančio medžio, plastiko, ir metalinė dalis – kirtiklis. Rankena gaminama kintančio skersmens, dažniausiai rutulišku galu, patogi laikymui rankoje. Prie kirtiklio tvirtinama kaip ir kastuvo – įstatant į movą arba įsukant sriegio pagalba. Rankena dažnai nudažoma raudona ar kita ryškia spalva, kad įrankis nepasimestų ant ledo ir sniege. Kirtiklio plienas turi būti tvirtas, ilgai išlikti aštrus. Svarbi kirtiklio skerspjūvio forma, smaigalio galandimo kampas, nuo ko keičiasi ne tik darbo našumas, tačiau ir ledo kirtimo pobūdis: ledas gali būti kertamas, skeliamas, skobiamas arba trupinamas. Nuo formos priklauso ir tai, kaip sklis kertamo ledo nuolaužos.

  • Žvaigždutės forma. Tokią formą turinčio kirtiklio geležtė netinka kirsti naujai eketei, tačiau gerai tinka prakirsti seną eketę ir ją praplatinti.
  • Ieties antgalio forma. Viena patogiausia laikoma peikena su plokščiu strypu, užsibaigiančiu iki 10 cm ilgio ieties antgaliu su užaštrintais žemyn krašteliais. Plonesnį ledą prakerta iš karto, jis nespėja suaižėti už eketės. Naudojant peikeną lenktu kotu, galima lengviau iškirsti lede žemyn platėjančią ertmę.
  • Kalto forma. Tinkamas storesniam kaip 10 cm ledui.
  • Kastuvėlio forma. Kastuvėlio geležtė lenkta, nugaląsta 15° kampu.

Kad kapojant eketę peikena nebūtų netyčia paskandinama, prie koto galo gali būti tvirtinamas gabalas virvės, kilpa prakišti rankai arba nedidelis skersinis elementas, galintis užsikabinti už eketės kraštų, grimztant išsprūdusiam įrankiui. Taip pat kai ledas silpnas, gali būti panaudota kaip gelbėjimo priemonė, suteikiant pagalbą įlūžusiam. Teigiama, kad jei ledas atlaiko 2–3 peikenos smūgius, jis išlaikys ir žveją.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka