Pataisos įstaiga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kalėjimo kamera (Okupacijų ir laisvės kovų muziejus)

Pataisos įstaigalaisvės atėmimo bausmes vykdanti institucija. Pataisos įstaigoje terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdomos, siekiant nuteistiesiems formuoti atsakomybės ir pagarbos jausmą įstatymui. Atlikusiems bausmę sudaromos sąlygos reintegruotis į visuomenę. Bausmės vykdymo būdą ir atlikimo tvarką, kad atlikę bausmę nuteistieji savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis, nustato bausmių vykdymo teisės normos.

Skiriamos šių rūšių pataisos įstaigos: [1]

  • kalėjimas (įstaiga su maksimalia nuteistųjų apsauga, priežiūra ir izoliacija)
  • pataisos namai (taikomos lengvesnės nuteistųjų apsaugos ir laikymo sąlygos)
  • atviroji kolonija (skirta nuteistiesiems už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus)

Daugelyje valstybių visos pataisos įstaigos vadinamos tiesiog kalėjimu, bet pagal saugumą skirstomos į įvairias kategorijas, uždarumo lygį, pagal kalinamų asmenų kategorijas (tardomieji, nepilnamečiai, recidyvistai).

Lietuvoje laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atvirosios kolonijos. Pataisos įstaigų rūšims prilyginamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos: gydymo-pataisos namai ir laisvės atėmimo vietos ligoninė. Pataisos įstaigas steigti, reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia Teisingumo ministerija.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pataisos įstaiga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
  2. Lietuvos Bausmių vykdymo kodeksas. 62 str. Pataisos įstaigų rūšys