Peržiūrėti šaltinį Pasaulio paveldo sąrašas

[[Vaizdas:World Heritage Logo global.svg|220px|thumb|right|Pasaulio paveldo emblema]]
[[Vaizdas:Pasaulio paveldas emblema.svg|miniatiūra|Pasaulio paveldo emblema lietuvių kalba]]
[[Vaizdas:Juodkrantė ŝtona parko 3.jpg|220px|thumb|right|Ženklas [[Juodkrantė]]je apie [[Kuršių Nerija|Kuršių Nerijos]] įtraukimą į Pasaulio paveldo sąrašą]]
'''Pasaulio paveldo sąrašas''' įsteigtas ir palaikomas remiantis [[1972]] m. [[lapkričio 16]] d. [[UNESCO]] būstinėje [[Paryžius|Paryžiuje]] vykusios UNESCO Generalinės konferencijos septynioliktos sesijos metu priimta [[Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija]].

Šiame dokumente identifikuojamos vietos, esančios skirtingų valstybių narių teritorijose ir pripažintos kaip tarptautinės reikšmės ištekliai, todėl šios vietos nusipelno ypatingo įvertinimo ir apsaugos. Konvencijoje kultūros paveldas pagal konkrečius kriterijus suskirstytas į tris kategorijas: paminklus, statinių grupes ir vietas.

Šis dokumentas tapo plačiausiai pripažintu ir veiksmingiausiu tarptautinę galią turinčiu kultūros ir gamtos paveldo apsaugos instrumentu. Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvenciją iki [[2004]] m. pabaigos buvo pasirašiusios 181 šalys. [[1992]] m. prie Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos prisijungė ir [[Lietuva]].

Valstybė gali prisijungti prie Konvencijos arba ją ratifikuoti. Pasirašiusi Pasaulio paveldo konvenciją, valstybė tampa valstybe – nare ir įsipareigoja saugoti jos teritorijoje esantį kultūros ir gamtos paveldą dabarties ir ateities kartoms.

Už Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos įgyvendinimą atsakingas [[Pasaulio paveldo komitetas]], kuris priima sprendimus dėl objektų (vertybių) įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą. Jis taip pat vertina šiame sąraše esančių objektų būklę ir skatina valstybes imtis priemonių, jeigu objektai neatitinka gamtos ir kultūros paveldo apsaugai keliamų reikalavimų.

Pasaulio paveldo komitetą sudaro 21 valstybė, kurios narystė komitete trunka 6 metus. Valstybės į komitetą yra renkamos [[UNESCO]] Generalinės konferencijos metu. [[2003]]-[[2007]] m. Pasaulio paveldo komitete kartu su [[Argentina|Argentinos]], [[Beninas|Benino]], [[Čilė]]s, [[Egiptas|Egipto]], [[Indija|Indijos]], [[Norvegija|Norvegijos]], [[Omanas|Omano]], [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos Respublikos]], [[Portugalija|Portugalijos]], [[Rusija|Rusijos]], [[Sent Lusija|Sent Lusijos]] valstybėmis buvo ir [[Lietuva|Lietuvos]] atstovas.

Administracinius Pasaulio paveldo komiteto sprendimus įgyvendina nuolat dirbantis Pasaulio paveldo centras. Pasaulio paveldo koncepcija yra tokia:
* Išskirtinio visuotinės vertės pasaulio paveldo išsaugojimas.
* Jungia kultūros ir gamtos paveldo apsaugą.
* Apima tik nekilnojamojo paveldo apsaugą.
* Pasaulio paveldo išsaugojimas priklauso nuo bendrų tarptautinių veiksmų.

==Statistika==
Kiekvienais metais objektų skaičius auga, 2000 m. buvo rekordiniai metai, kuomet įrašytas net 61 naujas objektas. Tačiau kai kuriais atvejais jis gali ir mažėti: 2007-2021 m. pasaulio paveldo sąrašo buvo išbraukti 3 objektai: [[2007]] m. išbrauktas Arabijos oriksų rezervatas [[Omanas|Omane]], [[2009]] m. – [[Dresdeno Elbės slėnis]] [[Vokietija|Vokietijoje]], 2021 m. – [[Liverpulis|Liverpulio]] uostas<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/?order=region&delisted=1 Delisted]</ref>. [[2024]] m. liepos pabaigoje (po 46-osios sesijos) pasaulio paveldo sąraše buvo 1223 objektai, iš kurių 49 apėmė kelias valstybes. Iš jų 952 buvo kultūriniai, 231 - gamtos, ir 40 - mišrūs. 56 objektai buvo pavojuje<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/stat UNESCO World heritage list</ref>.

Iš viso objektus turi 168 pasaulio valstybės. Iš 195 galinčių juos turėti valstybių, 27 materialiojo paveldo objektų neturi: [[Bahamai]], [[Butanas]], [[Brunėjus]], [[Burundis]], [[Komorai]], [[Kuko Salos]], [[Džibutis]], [[Pusiaujo Gvinėja]], [[Esvatinis]], [[Grenada]], [[Bisau Gvinėja]], [[Gajana]], [[Kuveitas]], [[Liberija]], [[Maldyvai]], [[Monakas]], [[Niuė]], [[Sent Vinsentas ir Grenadinai]], [[Samoa]], [[San Tomė ir Prinsipė]], [[Siera Leonė]], [[Somalis]], [[Pietų Sudanas]], [[Rytų Timoras]], [[Tonga]], [[Trinidadas ir Tobagas]] ir [[Tuvalu]]<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/stat UNESCO World heritage list</ref>.

Oficialiai UNESCO objektus grupuoja į 5 regionus: Europą ir Šiaurės Ameriką (EUR), Afriką (AFR), Lotynų Ameriką ir Karibus (LAC), Arabų šalis (ARB) ir Aziją bei Okeaniją (APA). Europos regione objektų yra daugiausia (573), Arabų šalyse - mažiausia (96). Daugiausia pasaulio paveldo objektų turinti valstybė yra [[Italija]] (60). Į dešimtuką patenką ir [[Kinija]] (59), [[Vokietija]] (54), [[Prancūzija]] (53), [[Ispanija]] (50), [[Indija]] (43), [[Meksika]] (35), [[Rusija]] (32), [[Iranas]] (28), [[Japonija]] (26)<ref>[https://whc.unesco.org/en/list/stat UNESCO World heritage list</ref>. Lietuva turi 5 objektus.

== Pasaulio kultūros paveldo vietovių atrankos kriterijai ==
Konvencijos įgyvendinimo gairėse nurodomi šeši kriterijai, taikomi atrenkant kultūros paveldo paminklus, pastatų grupes bei vietoves, kuriuos būtų galima priskirti pasaulio paveldui. Kultūros paveldo objektas gali būti nominuojamas, jeigu jis:
* yra išskirtinės reikšmės žmogaus kūrybos šedevras; arba
* reikšmingos žmogiškųjų vertybių kaitos raiškos architektūroje ar technologijose, monumentaliojoje dailėje, miesto ar kraštovaizdžio modeliavime, konkrečiame kultūriniame regione ar tam tikru apibrėžtu laikotarpiu atspindys; arba
* vienintelis ar išskirtinai svarbus kultūrinės tradicijos arba civilizacijos tiek esamos, tiek jau išnykusios, liudijimas; arba
* išskirtinis statinys, architektūrinis ar technologinis ansamblis, kraštovaizdis, ženklinantis svarbius žmonijos istorijos etapus; arba
* tam tikrai kultūrai būdingos įprastinės žmonių gyvensenos, žemės naudojimo tradicijų, tampančių vis labiau pažeidžiamomis dėl negrįžtamų pokyčių, išskirtinis pavyzdys; arba
* yra tiesiogiai siejamas su išskirtinę pasaulinę vertę turinčiais įvykiais ar gyvomis tradicijomis, idėjomis ar įsitikinimais, meno ar literatūros darbais. Komiteto nuomone, šis kriterijus įtraukiant vietoves į Pasaulio paveldo sąrašą turi būti taikomas tik išskirtiniais atvejais ir tik kartu su kitais kultūrinį ar gamtinį paveldą apibrėžiančiais kriterijais ir reikšmėmis.

Nominuojama vietovė taip pat turi atitikti autentiškumo kriterijų, būti tinkamai saugoma ir administruojama. Pati svarbiausia sąlyga yra objekto autentiškumo pripažinimas.

== Pasaulio gamtos paveldo vietovių atrankos kriterijai ==
Konvencijos įgyvendinimo gairėse nurodomi keturi pasaulio gamtos paveldo vietovių atrankos kriterijai. Gamtos paveldo objektas gali būti nominuojamas, jeigu jis:
* yra išskirtinės vertės ir ženklina pagrindinius Žemės formavimosi etapus: gyvybės egzistavimo paminklus, įrašus apie gyvybės formas, svarbius tebevykstančius vietovės formavimosi geologinius procesus, reikšmingas geomorfines bei fiziografines savybes; arba
* yra išskirtinės vertės ir atspindi reikšmingus tebevykstančius sausumos, gėlo vandens, pakrančių ir jūrų ekosistemų; augalų ir gyvūnų rūšių ir bendrijų evoliucijos ir formavimosi ekologinius ir biologinius procesus; arba
* yra siejamas su įstabiais gamtos reiškiniais ar pasižymi išskirtiniu gamtos grožiu ir estetine verte; arba
* yra natūralus gamtinis biotopas, kurio išsaugojimas būtinas unikalios jo biologinės įvairovės, įskaitant nykstančių pasaulinės reikšmės rūšių, išsaugojimui.

== Mišraus kultūros ir gamtos paveldo atrankos kriterijai ==
Mišraus paveldo vietovės yra išskirtinės gamtos ir kultūros vertybės, todėl į Pasaulio paveldo sąrašą yra įtraukiamos remiantis ir kultūros, ir gamtos paveldą apibrėžiančiais kriterijais. Šiuo metu Pasaulio paveldo sąraše yra 40 mišraus kultūros ir gamtos paveldo vietovių: tarp jų istorinė [[Maču Pikču]] šventovė [[Peru]], [[Laplandija]] [[Švedija|Švedijoje]] ir [[Suomija|Suomijoje]], [[Uluru-Kata Tjuta nacionalinis parkas]], [[Australija|Australijoje]].

== Nematerialaus kultūrinio paveldo kriterijai ==
Nematerialaus paveldo vertybių kandidatūros vertinamos pagal šešis atrankos kriterijus:
* yra išskirtinės reikšmės žmogaus kūrybos šedevras;
* yra konkrečios bendruomenės kultūrinė arba istorinė tradicija;
* yra neatsiejama ir ypatingai svarbi konkrečios bendruomenės kultūrinės tapatybės dalis;
* išsiskiria atlikimo meistriškumu;
* yra išskirtinai svarbus gyvos kultūrinės tradicijos įrodymas;
* dėl nepakankamų apsaugos priemonių, urbanizacijos, sparčių visuomenės transformacijų ar akultūracijos sąlygojamos staigios kaitos procesų vertybei gresia išnykimo pavojus.

== Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų paskelbimai ==
{{plačiau|Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai}}

[[2001]] m. [[UNESCO]] sudaryta Tarptautinė žodinio ir nematerialaus kultūrinio paveldo žiūri paskelbė pirmuosius devyniolika Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevrus, tarp kurių – Lietuvos pasiūlyta ''Kryždirbystė'' ir kryžių simbolika Lietuvoje. Tarp kitų pasaulio paveldu pripažintų vertybių: ''gruzinų polifoninė muzika'', ''Opera dei Pupi'' – Sicilijos lėlių teatras ([[Italija]]), ''Nogaku teatras'' ([[Japonija]]) ir kitos per amžius tęsiamos unikalios kultūros, meno, amatų, gyvensenos tradicijos.

[[2003]] m. antruoju paskelbimu Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevrais buvo pripažintos dar dvidešimt aštuonios tradicijos, tarp kurių [[Lietuva|Lietuvos]], [[Latvija|Latvijos]] ir [[Estija|Estijos]] bendrai pasiūlyta ''Dainų švenčių'' tradicija ir simbolika Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

[[2005]] m. Trečiuoju paskelbimu Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašas pasipildė naujomis kultūrinėmis vertybėmis.

== Taip pat skaitykite ==
* [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje]]
* [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose]]
* [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Afrikoje]]
* [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje]]
* [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Australijoje ir Okeanijoje]]
* [[Sąrašas:Pasaulio paveldo sąrašas pagal įrašymo datą|Pasaulio paveldo sąrašas pagal įrašymo datą]]
* [[Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai]]
* [[Pasaulio atmintis]]

== Nuorodos ==
* [http://whc.unesco.org/en/list Pasaulio paveldo sąrašas] {{en-icon}}
* [http://www.unesco.lt/documents/SVIETIMAS/187-232._Pasaulio_paveldas_ir_Lietuva.pdf Pasaulio paveldas ir Lietuva] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101214074303/http://www.unesco.lt/documents/SVIETIMAS/187-232._Pasaulio_paveldas_ir_Lietuva.pdf |date=2010-12-14 }}

== Šaltiniai ==
{{reflist}}

{{Commons|Category:World Heritage Sites|no=T}}

[[Kategorija:Pasaulio paveldo sąrašas]]
[[Kategorija:Tarptautinės konvencijos]]
[[Kategorija:Aplinkos apsauga]]