Parcialinis slėgis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Parcialinis slėgis – tai dujų mišinio vieno komponento slėgis.

Suminis dujų mišinio slėgis yra lygus visų jį sudarančių dujų parcialinių slėgių sumai. Pavyzdžiui, azoto (N2), vandenilio (H2) ir amoniako (NH3) mišinio slėgis:

P = P_{{\mathrm{N}}_2} + P_{{\mathrm{H}}_2} + P_{{\mathrm{NH}}_3}
kur:  
P \, = suminis dujų mišinio slėgis
P_{{\mathrm{N}}_2} = parcialinis azoto (N2) slėgis
P_{{\mathrm{H}}_2} = parcialinis vandenilio (H2) slėgis
P_{{\mathrm{NH}}_3} = parcialinis amoniako (NH3) slėgis

Skystyje ištirpusių A dujų parcialinis slėgis yra lygus parcialiniam slėgiui, kurį toje pačioje temperatūroje sudarytų dujinėje fazėje esančios A dujos, esančios termodinaminėje pusiausvyroje su skysčiu, turinčių ištirpusių A dujų. Dujų parcialinis slėgis reprezentuoja dujų molekulių kinetinį termodinaminį aktyvumą. Dujų molekulės per ilgesnį laiką visada sklinda iš didesnio parcialinio slėgio į mažesnį, kas ir yra difuzija. Kuo parcialinių slėgių skirtumas didesnis, tuo didesnis pereinančios medžiagos srautas. Dujos tirpsta, difunduoja ir reaguoja proprcingai parcialiniam slėgiui, bet nebūtinai – masinei koncentracijai.