Panieka

Panieka – intensyvus nepagarbos, nemėgimo jausmas, neigiamas požiūris į kitą asmenį, panašus į neapykantą, tačiau su papildomu pranašumo suvokimu – kitą asmenį niekinantis žmogus į niekinamąjį „žiūri iš aukšto“. Niekinančio požiūriu, paniekos objektas yra ko nors nevertas bei/ar nenusipelnantis niekinančiojo dėmesio. Paniekos jausmas gali būti susijęs su pasišlykštėjimu arba apmaudu.

Nors dažniausiai psichologijoje panieka priskiriama prie pagrindinių emocijų, kai kurie laiko ją pasibjaurėjimo atmaina. Abi šios emocijos išreiškia tam tikros socialinės hierarchijos išlaikymą. Kelios studijos parodė, kad pasibjaurėjimo ir paniekos jautimo metu ne tik skiriasi veido išraiškos, bet ir aktyvuojami skirtingi smegenų regionai ^[1].

Kasdieniame gyvenime laikomasi nuomonės, kad kuo daugiau pažįstamas kitas žmogus, tuo didesnė panieka jam jaučiama. Kelių studijų metu buvo bandoma paaiškinti šį paradoksą, ir rezultatai parodė, kad kuo mažiau apie žmogų žinoma, tuo labiau tikimasi daugiau panašumų su juo, kas įtakotų didesnį to žmogaus pamėgimą. Tačiau dažnai bendravimo eigoje, naujai apie kitą žmogų įgytos žinios, priešingai, įrodo skirtumus, kas skatina to asmens nemėgimą ^[2].

Šaltiniai

↑ Sambataro F, Dimalta S, Di Giorgio A, et al. „Preferential responses in amygdala and insula during presentation of facial contempt and disgust“. European journal of neuroscience – 24 (8): 2355–2362
↑ Norton MI, Frost JH, Ariely D. „Less is more: The lure of ambiguity, or why familiarity breeds contempt“. Journal of personality and social psychology – 92 (1): 97–105

[1] Sambataro F, Dimalta S, Di Giorgio A, et al. „Preferential responses in amygdala and insula during presentation of facial contempt and disgust“. European journal of neuroscience – 24 (8): 2355–2362

[2] Norton MI, Frost JH, Ariely D. „Less is more: The lure of ambiguity, or why familiarity breeds contempt“. Journal of personality and social psychology – 92 (1): 97–105

[1]

[2]