Panardinamas siurblys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Panardinamas siurblys - įrenginys skirtas skysčiams perkelti iš vienos vietos į kitą. Vandeniui nelaidi konstrukcija yra panardinama į siurbiamą skystį.

Panardinamas siurblys yra uždara konstrukcija su varikliu, darbo ratais ir vandens įtekėjimo vieta. Gali būti naudojamas gręžiniuose vandens tiekimui, nuotekų siurblinėse bei kitose srityse. Pasaulyje pirmieji nuotekų panardinami siurbliai atsirado apie 1960 m. Pradėti plačiai naudoti apie 1980 m. Lietuvoje pradėti naudoti apie 1992 m.

a) gręžinių (daugiapakopiai) b) nuotekų (vienapakopiai)

Veikimo principas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

       Darbo ratas yra visada panardintas į vandenį. Sukantis darbo ratui siurblyje skystis yra išstumiamas ir taip sukuriamas dalinis vakuumas, kuris vėl užsipildo vandeniu ir aplink darbo ratą esantis vanduo pradeda judėti. Vanduo yra perkeliamas darbo ratu iš vienos į kitą pakopą, kas yra būdinga daugiapakopiams siurbliams. Pakopų skaičius nurodo siurblio išvystomą slėgį

A – vienapakopis siurblys, B – daugiapakopis siurblys, 1 – skysčio tekėjimo kryptis, 2 - darbo ratai, 3 – variklis

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

a) daugiamenčiai b) vienamenčiai c) dviejų menčių

Nuotekų siurbliuose naudojami specialūs darbo ratai, tam kad išvengti siurblio užsikimšimo:

  • Vienos mentės;
  • Dviejų menčių;
  • Daugiamenčių;
  • Sukūriniai;
  • Kiti .
Debito ir slėgio aukščio ribos skirtingiems darbo ratams

Siurbliai su smulkintuvu naudojami apdoroti didesnių kietųjų dalelių turinčias nuotekas.

Gręžinių panardinamų siurblių efektyvumas siekia apytiksliai 90%, nuotekų siurblių – apie 60 %, taip pat, priklauso nuo vandens kiekio, slėgio aukščio ir siurblio galingumo.

Nuotekų siurbliai panardinami horizontaliai arba vertikaliai.