Ona Čebelytė-Jankauskienė
Ona Čebelytė-Jankauskienė (1894 m. gruodžio 31 d. Garliavoje – 1972 m. sausio 14 d. Kaune) – medicinos sesuo.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1915 m. Kaune baigė Nikolajaus gailestingųjų seserų bendruomenės kursus. Per Pirmąjį pasaulinį karą Rusijos imperijos kariuomenės gailestingoji sesuo. Fronte ties Pskovu aplankiusi sužeistuosius carienė Aleksandra už pasiaukojamą darbą slaugant karius apdovanojo ją asmenine atminimo dovana – sidabriniu antpirščiu su brangakmeniais.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1918–1920 m. dirbo Kauno miesto, 1920–1935 m. Karo ligoninėje, 1922–1930 m. ligoninės vyr. gailestingoji sesuo.
Vyras karo lakūnas Juozas Jankauskas.[1]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1926 m. Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinas
- 1927 m. Florence Nightingale medalis. Pirmoji Lietuvoje apdovanota gailestingųjų seserų aukščiausiu Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus apdovanojimu, iš viso šiuo medaliu apdovanotos 3 lietuvės (dar Ona Brazytė ir Tamašiūnienė, apdovanotos 1933 m.)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Juozas Jankauskas. Ona Čebelytė-Jankauskienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 267 psl.