Omerta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Omerta, tylėjimo įstatymasSicilijos mafijos garbės kodekso norma, draudžianti bet kokį bendradarbiavimą su teisėsaugos struktūromis.

Yra žinomi atvejai, kai po pasikėsinimo į gyvybę išgyvenęs gangsteris atsisakydavo policijai identifikuoti į jį besikėsinusius priešus, net jei juos pažino. Garsiausias toks atvejis – Vito Genovese nurodymu pašautas mafijos bosas Frank Costello išgyveno ir vėliau teisme atsisakė liudyti prieš pasikėsinimą įvykdžiusį Vincent Gigante, ne tik jo „nepažindamas“, bet ir teigdamas, kad neturi supratimo kas ir kodėl galėjo norėti jo mirties. Gigante buvo išteisintas, o Costello, bijodamas pakartotinio pasikėsinimo, pasitraukė iš šeimos boso posto.

Mafijoje omertos sulaužymas baudžiamas mirtimi.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX a. 9-10 dešimtmečiuose JAV mafijoje omertos įstatymas pamažu prarado svarbą, vis daugiau įvairaus rango gangsterių siekdami sumažinti bausmės laiką bendradarbiaudavo su FTB ir policija, taip sukurdami tolimesnius precedentus. Kulminacija buvo liudyti sutikęs Bonanno šeimos bosas Joe Massino.

Sicilijoje omertos sulaužymai vis dar yra retos išimtys. Skirtingai nei JAV, čia yra įprasta už šį prasižengimą mirtimi bausti dar ir prasikaltusiojo gimines.

Nuorodos ir šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]