Nusidėvėjimas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Nusidėvėjimas – daikto vertės sumažėjimas per laikotarpį. Taip pat nusidėvi ir kreditas (dėl infliacijos).

Nusidėvėjimo dydis įskaičiuojamas į daikto pagaminimo savikainą.

Praktikoje apskaitoje nurodomas nusidėvėjimo dydis ne visada sutampa su realiu jo nusidevėjimu, todėl Lietuvoje įstatymu nurodyta, kad pilnas ilgalaikio turto buhalterinis nusidėvėjimas nėra pagrindas jį nurašyti.

Esama įvairių nusidėvėjimo apskaitos metodų. Dažniausiai naudojami tokie:

• proporcinis metodas – atskaičiuojamas vienodas dydis per vienodą laikotarpį (pvz., kas mėnesį). Pvz., jeigu nusidėvėjimo laikotarpis yra 5 metai, tai yra 60 mėnesių, tai kas mėnesį daikto nusidėvėjimas bus 1/60. Taip skaičiuojant laikoma, kad jo vertė mažės kiekvienu laikotarpiu tolygiai.

$N_{r}={{IV-G_{R}} \over {NNL}}$

kur

$N_{r}$ – metinis nusidėvėjimas

$IV$ – įsigijimo ar pagaminimo vertė

$G_{R}$ – galutinė vertė

$NNL$ – numatytas naudojimo laikotarpis

Lietuvoje praktiškai naudojams tik toks nusidėvėjimo metodas. Įstatymai reikalauja skaičiuoti nusidėvėjimą ilgalaikiam turtui. Daiktui nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti, tik kai jisai atiduodamas naudoti. Nupirkus jau fiziškai iš dalies nusidėvėjusį daiktą, jam nustatomi nusidėvėjimo normatyvai kaip naujam daiktui. Biudžetinės įstaigos viena kitai daiktus perduoda kartu su apskaičiuotu nusidėvėjimu, todėl gautiems daiktams nusidėvėjimas skaičiuojamas toliau.

• degresinis metodas – metodas, kai pirmuoju daikto naudojimo laikotarpiu nusidėvėjimas skaičiuojamas didesnis, o tolesniu – mažesnis. Taip skaičiuojant daroma prielaida, kad iš pradžių daiktas dėvėsis greičiau, o paskui lėčiau.

$N_{rm}=k*S_{R}*{V_{Nm-1}}$

kur

$N_{rm}$ – metinis nusidėvėjimas

$k$ – nusidėvėjimo didėjimo kooficientas

$V_{Nm-1}$ – vertė neto praeitų apyvartinių metų

• progresinis metodas – metodas, kai pirmuoju daikto naudojimo laiku nusidėvėjimas skaičiuojamas mažesnis, o tolesniu laikotarpiu – didesnis. Taip skaičiuojant daroma prielaida, kad iš pradžių daiktas dėvėsis lėčiau, o paskui – greičiau.

• natūralus metodas – nusidėvėjimas skaičiuojamas atsižvelgus į daikto naudojimo laiką ar juo pagamintos produkcijos kiekį. Jei daiktas nenaudojamas, tai jam nusidevėjimas neskaičiuojamas, nors jis ir atiduotas naudojimui. Taip skaičiuojant nusidevėjimą pirma nustatoma, kiek tuo daiktu galima gaminti produkcijos.