Nuolatinis gliukozės jutiklis
Nuolatinis gliukozės jutiklis (NGJ) – tai prietaisas, leidžiantis realiu laiku nepertraukiamai stebėti jį nešiojančio žmogaus gliukozės kiekį kraujyje. Skirtingai nei gliukomatis, nuolatinis gliukozės jutiklis rodo ne tik momentinę gliukozės kiekio kraujyje reikšmę, bet ir jos kitimo kreivę bei tendencijas.[1]
Momentinis gliukozės jutiklis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Momentinis gliukozės jutiklis – tai nuolatinio gliukozės jutiklio porūšis, kurio duomenys nuskaitomi tik jį nuskenavus telefonu ar specialiu skaitytuvu ir į juos perduodami netolimojo lauko komunikacijos (Angl. NFC) pagalba. 2014 m. rinkoje pasirodė Abbott kompanijos gaminys Freestyle Libre, pirmasis momentinis gliukozės jutiklis. 2019 m. pasirodęs Freestyle Libre 2 papildomai turi Bluetooth ryšį ir gali perduoti aliarmo signalą, kai gliukozės kiekis kraujyje peržengia vartotojo nustatytas ribas.[2]
Veikimo principas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuolatinio gliukozės jutiklio veikimas paremtas Emilio Fišerio (Emil Fischer) supramolekulinės chemijos [3] teorija, kuri teigia, kad medžiagos molekulės sąveikauja tarpmolekuliniais (nekovalentiniais) ryšiais. Nuolatinio gliukozės jutiklio sensorių sudaro darbinis elektrodas (vadinamasis Clarko elektrodas), polimerinis substratas, fermentas (dažniausiai gliukozės oksidazė) ir standartinis elektrodas. Gliukozės oksidazė katalizuoja redokso reakciją tarp gliukozės ir deguonies. Kuo daugiau gliukozės, tuo mažiau lieka deguonies ir tuo daugiau susidaro vandenilio peroksido prie darbinio elektrodo. Vandenilio peroksido koncentracijos padidėjimas dėl vykstančios elektrocheminės reakcijos verčiamas į amperometrinį signalą.[4] Gliukozės elektronus gali paimti ir metalas, pavyzdžiui osmio mediatorius, kuris juos toliau perduoda tiesiai elektrodui – tada deguonis reakcijoje nedalyvauja. Abiem atvejais gliukozės koncentracijai proporcingas elektros srovės pokytis išmatuojamas, perskaičiuojamas į gliukozės koncentraciją ir parodomas skaitytuvo ekrane.
Nuolatinio gliukozės jutiklio sistemą sudaro 3 dalys:
- Jutiklis (sensorius), esantis po oda (įdurtas arba implantuotas) [5], turintis tiesioginį kontaktą su tarpląsteliniu (audinių) skysčiu;
- siųstuvas, perimantis jutiklio generuojama elektrinį signalą ir perduodantis jį skaitytuvui;
- skaitytuvas – tai gali būti specialus prietaisas, išmanusis telefonas arba išmanusis laikrodis su įdiegta specialia programėle. Skaitytuvo ekrane jutiklio duomenys vaizduojami kaip gliukozės kreivė, rodoma momentinė gliukozės kiekio kraujyje reikšmė bei rodyklė, žyminti jos kitimo tendenciją (gliukozės kiekis kraujyje stabilus, lėtai kyla, lėtai krenta, staigiai kyla, staigiai krenta).
Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuolatinį gliukozės jutiklį naudoja žmonės, sergantys tiek pirmo, tiek antro tipo cukriniu diabetu, taip pat diabetu nesergantys, norintys geriau pažinti savo kūną ir įvairių veiksnių įtaką gliukozės metabolizmui.
Privalumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuolatiniai gliukozės jutikliai yra pranašesni už gliukomačius, nes rodo ne tik momentinį gliukozės kiekį kraujyje, bet ir jo kitimo kreivę bei tendencijas. Kiekvienas nuolatinis gliukozės jutiklis matuoja ir perduoda glikemijos duomenis tam tikrais laiko intervalais, paprastai kas 2 ar 5 min. Tai leidžia ne tik stebėti glikemijos kitimą, bet ir proaktyviai reaguoti – imtis išankstinių veiksmų hipoglikemijos ar hiperglikemijos prevencijai. Taip pat nuolatiniai gliukozės jutikliai bei Libre 2 turi perspėjimo signalus, informuojančius vartotoją, kad glikemija peržengė nustatytas ribas. Nuolatinis gliukozės jutiklis yra šiuolaikinės diabeto terapijos pagrindas – daugybė studijų rodo, kad šių sistemų naudojimas padeda sumažinti glikuoto hemoglobino rodiklį, išvengti daugelio (ypač sunkių) hipoglikemijų, nepriklausomai nuo insulino naudojimo būdo (injekcijomis, insulino pompomis, dirbtinės kasos sistemomis). Nuolatinis gliukozės jutiklio duomenys iš skaitytuvo arba išmaniojo telefono gali būti realiu laiku perduodami į internetinį debesį, todėl šiais duomenimis galima dalintis. Tai leidžia tėvams nuotoliniu būdu stebėti cukriniu diabetu sergančio vaiko gliukozės kiekį kraujyje. Be to, sukauptus duomenis galima analizuoti statistiniais metodais, ataskaitų forma pateikti gydančiam endokrinologui ir pan.[6]
Trūkumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuolatinis gliukozės jutiklis matuoja gliukozės kiekį tarpląsteliniame (audinių) skystyje. Šis skystis nuolat mainosi su krauju medžiagomis, kurių reikia ląstelių gyvybinei veiklai, bei biocheminių procesų atliekomis. Mainai užima laiko, todėl nuolatinio gliukozės jutiklio duomenys vėluoja apie 15 – 20 min. Kai kurios medžiagos, pvz.: paracetamolis, geba oksiduotis prie elektrodo ir gali sąlygoti klaidingus sensoriaus parodymus, kurie nesusiję su gliukozės kiekio kitimu.
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Kaip veikia NGJ ir kuo jie skiriasi“. cukrinelape.com. Nuoroda tikrinta 2020-12-04.
- ↑ „Flash glucose monitoring“. www.diabetes.org.uk (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-12-04.
- ↑ „Supramolecular Chemistry and Heterocycles“. www.sciencedirect.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-12-04.
- ↑ „A history of continuous glucose monitors (CGMs) in self-monitoring of diabetes mellitus“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-12-04.
- ↑ „FDA Approves Senseonics’ Eversense 90-Day Implantable CGM, On-Body Transmitter, and Smartphone Apps“. diatribe.org (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-12-04.
- ↑ „Continuous Glucose Monitoring“. www.hormone.org (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-12-04.