Neuroestetika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Neuroestetika – tarpdisciplininių tyrimų sritis, tirianti neurobiologinius grožio pajautimo pagrindus.

Vienas pirmųjų tyrinėtojų Ernst Haeckel (1834-1919) jau XIX a. pabaigoje teigė, kad grožio pajautimas yra sąlygojamas „estetinių neuronų“.

Peizažo grožio suvokimas priklauso nuo didžiųjų smegenų pusrutulių neuronų fiziologinių funkcijų. Tai, ar kas nors yra žmogaus laikoma gražiu ar bjauriu dalyku, priklauso nuo nervų sistemos ypatumų, itin daug lemia įgimti dalykai; toliau estetinius pojūčius gali lemti individualios ir kultūrinės patirties perėmimo ir mokymosi procesai.

Dabartis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra rengiamos tarptautinės neuroestetikos konferencijos.

Londone veikia Neuroestetikos institutas, direktorius – Semir Zeki.

Pasak Jean-Pierre Changeux, mokslas identifikuojasi ne su protu, o kultūra – ne su malonumais, tačiau nėra mokslo be malonumo ir nėra meno be proto.“

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jean-Pierre Changeux. L’homme neuronal (Neuroninis žmogus: kaip funkcionuoja siela – naujų smegenų tyrimų atradimai).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]