Pereiti prie turinio

Neptūno žiedai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Neptūno žiedai.

Neptūnas turi silpną žiedų sistemą, susidedančią iš kelių atskirų žiedų ir neįprastų arkų Adamso žiede, kurios už jį žymiai ryškesnės. Žiedus sudaro tamsios dalelės ir didelis kiekis mikroskopinių dulkių.

Bėgant laikui arkų padėtis ir/ar forma kinta. To priežastys iki šiol nežinomos.

Pilni žiedai[1]
Pavadinimas Orbitos
spindulys (km)
Plotis (km) Optinis gylis Dulkių dalis Pavadintas pagal
Galė 41 900 2000 0,00008 0,4−0,75 Johaną Galę, kuris 1846 m. atrado Neptūną
neaiškus < ≈ 50 000 platus
Leverje 53 200 110 0,002 0.4−0.8 Urbain Le Verrier, kuris naudodamasis Urano stebėjimais ir matematika iškėlė hipotezę apie Neptūno egzistavimą
Laselis 53 200−57 200 4000 0,00015 0,13−0,45 Viljamą Laselį, 1846 m. atradusį didžiausią Neptūno palydovą Tritoną
Arago 57 200 <100 Fransua Arago,
nepavadintas 61 950 siaurias
Adamsas 62 933 50 0,0045 0,17−0,55 John Couch Adams, kuris teoriškai apskaičiavo Neptūno buvimo vietą (nepriklausomai nuo U. Leverje)
Arkos Adamso žiede
Pavadinimas Plotis(km)[1]
1989
Santykinė ilguma Ilgis Stiprumas
1989[2] 2003[3] 1989 2003 1989 2003
Brolybė (Fraternité) 15 ~0° ~0° 10° ~8° stipri stipri
Lygybė (Égalité) 15 ~11° ~13° ~5° ~8° stipri stipri
Laisvė (Liberté) 15 ~26° ~25° ~4° stipri silpna
Drąsa (Courage) 15 ~33° ~41° ~2° ~4° silpna silpna
Visų arkų optinis gylis 0,12, dulkių dalis − 0,4−0,8
  1. 1,0 1,1 NASA: Neptunian Rings Fact Sheet
  2. C. C. Porco. An Explanation for Neptune's Ring Arcs. 1991, Science 253: 995.
  3. I. de Pater ir kt. [The dynamic neptunian ring arcs: evidence for a gradual disappearance of Liberté and resonant jump of courage]. 2005, Icarus 174: 263.