Nepilnamečių justicija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nepilnamečių justicija – teisingumo vykdymo (justicijos) sritis, apimanti pilnametystės nesulaukusių asmenų baudžiamąją atsakomybę, patraukimą atsakomybėn (baudimą), bausmių atlikimą, nusikalstamumo prevenciją. Teisės aktai įtvirtina specifinį nepilnamečių statusą, specialias taisykles, kitokias, nei galiojančias suaugusių atžvilgiu.

1985 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Standartines minimalios teisingumo vykdymo nepilnamečiams taisykles (vad. „Pekino taisyklės“). Jose akcentuojama, kad pagrindinis nepilnamečių justicijos tikslas turi būti nepilnamečio gerovės užtikrinimas.

Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1998 m. Lietuvoje Jungtinių Tautų vystymo programa inicijavo Nepilnamečių justicijos reformą, kai su Lietuvos Respublikos Vyriausybe buvo pasirašytas susitarimas dėl Nepilnamečių kriminalinės justicijos reformos koncepcijos ir teisinės bazės parengimo.

1999 m. buvo pradėta Nepilnamečių kriminalinės justicijos reforma, pabrėžiant nepilnamečių nusikalstamumo augimo ir recidyviškumo aspektus.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nepilnamečių justicija Lietuvoje Archyvuota kopija 2011-09-17 iš Wayback Machine projekto. (PDF)