Ndongo
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Mbundu valstybė: Ndongo | |
---|---|
Šalis | Angola (Bengas, Šiaurės Kvanza) |
Tautos | mbundu (ndongo) |
Miestai | Kidonga |
Valdovai | ngola |
Ndongo karalystė, dėl valdovo titulo vadinta ir Ngola karalyste – senovinė karalystė Vidurinėje Afrikoje, Kvango upės baseine (dabartinės Angolos Bengo ir Šiaurės Kvanzos provincijoje). Šiaurėje ribojosi su Kongo imperija ir Sojo karalyste, rytuose su Matamba. Gyventojai buvo mbundu ir kalbėję kibundu kalba.
Iš Ndongo karalystės valdovo titulo ngola kildinamas Angolos pavadinimas
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ankstyvasis laikotarpis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmą kartą karalystės paminėjimas yra XVI a., kuomet ji minima tarp Kongo imperijos vasalinių sričių pietuose. Atrodo, kad tarp Ndongo gyventojų mbundu ir Kongo imperijos didžiausios etninės grupės bakongų egzistavo nesutarimai. XVI a. į kraštą atvykus portugalams, mbundu paprašė nepriklausomybės pripažinimo, siūlydami mainais priimti krikščionybę. 1560 m. portugalai čia įkūrė savo misiją.
1571 m. Dias de Novais (Bortolomėjaus Diaso anūkas) grįžo iš Portugalijos į Afriką su nurodymu įkurti čia koloniją. 1575 m., susitaręs su manikongu, jis įkūrė Luandos miestą pakrantėje. Netrukus portugalai ėmė reikšti pretenzijas į krašto gilumą, kur ir susidūrė su Ndongo interesais. Pirmasis aiškus susidūrimas buvo 1579 m., kuomet daugybė portugalų buvo įvilioti į spastus ir išžudyti.
Netrukus po to Ndongo užpuolė Kongas (iš šiaurės) ir portugalai (iš pajūrio), nors karą Ndongo, sudariusi sąjungą su kaimynine Matamba, galutinai laimėjo, bet portugalams pavyko išlaikyti daugybę pajūrio teritorijų, kurios buvo prijungtos prie Luandos kolonijos, atskirdami Ndongo nuo jūros. Sienų ginčas buvo normalizuotas tik 1599 m.
Imbangala laikotarpis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nors XVI a. pabaigoje Ndongo taika su Portugalija buvo sudaryta, portugalai siekė kištis į karalystės reikalus, taip pat užgrobė Kisama regioną į pietus nuo Kvanzos upės. Šia upe tyrinėdami kraštą, kuris buvo Ndongo pietinis pasienis, portugalai pasiekė imbangalų valdomas teritorijas. Tai buvo laukinės gentys, kurias portugalai paskatino pulti Ndongo.
1617 m. jungtinės portugalų ir imbangalų pajėgos užpuolė Ndongo ir užėmė sostinę. Tuometinis karalius ngola Mbandi buvo priverstas bėgti. Portugalai nusiaubė kraštą ir nesėkmingai bandė įtvirtinti savo valdžią. 1621 m. įvyko derybos tarp Ndongo ir Portugalijos, kurias vedė karaliaus Mbandi sesuo Nzinga. Jai pavyko išsiderėti, kad portugalai padės išvyti imbangalus ir atiduos užgrobtas žemes, už tai paverčiant karalystę Portugalijos vasale. Nors sutartis buvo sudaryta, portugalai negalėjo jos įvykdyti dėl savo silpnumo, ir Ndongo išlaikė nepriklausomybę.
Žlugimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1624 m. nusižudžius Ndongo karaliui, sostą užėmė jo sesuo Nzinga. Nesutarimai su portugalais dėl įkaitų atvedė šalį į naują karą 1626 m. Jo metu portugalai paskelbė Nzingą neteisėta valdove ir pasodino į sostą pirmiausia Hari a Kiluandži, o šiam mirus – Filipe Hari. Nzinga jų nepripažino ir tęsė karą. Kadangi buvo išvyta iš tėvynės, ji pirmiausia pagalbos prieš portugalus paprašė buvusių priešų imbangalų, o vėliau įsitvirtino Matamboje, kur įkūrė savo dinastiją.
1639 m. karas tarp portugalų ir Nzingos baigtas, ir Ndongo liko valdyti Filipe Hari. Šis liko ištikimas portugalams netgi tada, kai Ndongo iš dviejų pusių užpuolė olandai ir Matamba. 1647 m. jis patyrė didelį pralaimėjimą.
1657 m. mirus Filipe Hari, portugalai nusprendė į Ndongo sostą sugrąžinti Nzingą, kuri čia vėl valdė (kaip jungtinė Ndongo-Matambos valdovė) 1657–1663 m. Filipe Hari sūnui buvo patikėta valdyti tik nedidelę tvirtovę toli rytuose. Šis sukilo 1670 m., bet po metų buvo nugalėtas, ir Ndongo karalystė galutinai atiteko Portugalijos Vakarų Afrikai.
Kongo civilizacijos valstybės | |
---|---|
Bakongai: Kongas | Loangas | Kakongas | Ngojas | Sojas | Bateke: Teke | Mbundai: Ndongo | Matamba | Ndembo | Kisama | Imbangalai: Kasandžė | Ovimbundu |