Natacha Regnier

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Natacha Regnier
Aktorė Kanuose 2019 m.
Tikras vardas Nathalie Régnier
Gimė 1974 m. balandžio 21 d. (50 metų)
Ikselis
Šalis Belgija
Sutuoktinis Yann Tiersen
Guillaume Bounaud (2008–)
Vaikai 2
Aktyvumo metai 1993–
Užsiėmimas aktorė
Apdovanojimai
Kanų kino festivalis (1998 m.)
Cezario apdovanojimas (1999 m.)

Nataša Renje (pranc. Natacha Régnier; g. 1974 m. balandžio 11 d. Ikselyje) [1]belgų aktorė, pirmoji savo šalyje laimėjusi Cezario apdovanojimą.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nataša mokėsi dramos mokykloje Briuselyje, kur po vaidmens trumpo metražo filme „The Motocycle Girl“ buvo pastebėta kino režisierių ir ėmė gauti pirmuosius vaidmenis. 1998 m. filmas „La Vie rêvée des anges“ atnešė jai ir tarptautinį pripažinimą. Aktorė gyvena Prancūzijoje ir vaidina daugiausia šios šalies kino bei televizijos filmuose.

Asmeninis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nataša buvo ištekėjusi už muzikanto bei kompozitoriaus Yann Tiersen, su kuriuo susilaukė dukters bei išmėgino dainininkės karjerą.

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Dis-moi oui (1995)
  • Encore (1996)
  • La Vie rêvée des anges (1998)
  • Il tempo dell'amore (1999)
  • Les Amants criminels (1999)
  • Tout va bien, on s'en va (2000)
  • Comment j'ai tué mon père (2001)
  • La Fille de son père (2001)
  • Vert paradis (2003)
  • Demain on déménage (2004)
  • Ne fais pas ça ! (2004)
  • Le Pont des Arts (2004)
  • Le Silence (2004)
  • Trouble (2005)
  • La Raison du plus faible (2006)
  • Les Amitiés maléfiques (2006)
  • Boxes (2007)
  • Une journée (2007)
  • Magma (2008)
  • Intrusions (2008)
  • Impasse du désir (2009)
  • Orly (2010)
  • La Proie (2011)
  • 38 Témoins (2012)
  • Le Capital (2012)
  • L'Étoile du jour (2013)
  • L'Écume des jours (2013)
  • La Vie domestique (2013)
  • Le Fils de Joseph (2016)
  • Une part d'ombre (2016)
  • Le Petit Spirou (2017)
  • Tueurs (2017)

Pagrindiniai apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Luc Le Vaillant, « Natacha Régnier : La vie réelle d’une femme » Archyvuota kopija 2017-09-05 iš Wayback Machine projekto., Libération, 2016-04-20.