Nasrinė Sotudė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nasrinė Sotudė (pers. نسرین ستوده , angl. Nasrin Sotoudeh; g. 1963 m. balandžio 3 d.) – Irano teisininkė. Nuo 2010 m. rugsėjo – politinė kalinė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė tarptautinės teisės studijas Teherano Šahido Behešti universitete, dirbo būsto aprūpinimo ministerijoje ir valstybiniame banke. 1995 m. išlaikė advokato egzaminus. Dirbo advokate, vaikų teisių, nepilnamečių nusikaltėlių ir politinių kalinių gynėja.

Ištekėjusi už Rezos Chandano (pers. رضا خندان), dviejų vaikų mama. Buvo suimta dėl kaltinimų antivalstybine propaganda (dažni interviu užsienio žiniasklaidai apie jos klientus, įkalintus po 2009 m. vykusių Irano prezidento rinkimų). Iki teismo kalinta vienutėje Evino kalėjime Teherane. Dėl draudimo pasimatyti su vaikais ir vyru badavo.

2011 m. sausį buvo pripažinta kalta savo veiksmais kenkusi nacionaliniam saugumui, vykdžiusi antivalstybinę propagandą ir priklausiusi Žmogaus teisių gynėjų centrui – organizacijai, kuriai vadovauja Nobelio taikos premijos laureatė Širinė Ebadi (angl. Shirin Ebadi, pers. شیرین عبادی).

Buvo nuteista 11 metų laisvės atėmimo, jai buvo uždrausta 20 metų dirbti teisininke ir uždrausta 20 metų išvykti į užsienį.

2011 m. rugsėjį apeliacinis teismas sutrumpino Nasrinės Sotudė laisvės atėmimo bausmę iki 6 metų[1].

2011 spalį nubausta draudimu matytis su vaikais ir vyru Reza Chandanu dėl atsisakymo kalėjime[2] dėvėti čadrą (visą kūną gaubiančią drobulę). Jos vyrą R. Chandaną irgi kvietėsi Evino kalėjimo tardytojas – pasikalbėti dėl parašytų laiškų – skundų Teherano prokurorui.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]