Nartų epas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nartų epas (arba nartiada) – Kaukazo tautų, tokių kaip kabardinai, čerkesai, adygai, osetinai, epas. Nartų epo siužeto sakmių taip pat esama abchazų, balkarų, karačiajų, abazų, ingušų, čečėnų tautosakoje.

Epo herojai nartai – legendiniai karžygiai, vadovaujami galingos burtininkės Satanos. Epas kilęs iš skitų epochoje (VII–IV a. pr. m. e.) sukurto epinių kūrinių ciklo. Nartų epe atsispindi matriarchatas ir patriarchalinė gimininė santvarka.

Nacionaliniai epo variantai papildyti vietinės tautosakos motyvais.

Osetinų ir adygų sakmes apie nartus imta užrašinėti XIX a. viduryje. Tarybiniais laikais išleisti tekstų sąvadai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nartų epasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 95 psl.