Pereiti prie turinio

Nacionalinis interesas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nacionaliniai interesai, t. p. prancūziškasis atitikmuo raison d'état – valstybės ekonominiai, kariniai arba kultūriniai siekiai ir tikslai. Sąvoka svarbi tarptautinių santykių teorijai ir yra viena iš politinio realizmo teorijos pagrindų.


   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Nacionaliniai interesai susideda iš daugelio sudėtinių dalių.

Tarp pagrindinių kiekvienos valstybės nacionalinių interesų paprastai išskiriami:

  • Nacijos, kaip laisvos, nepriklausomos valstybės egzistavimas
  • Ekonominis vystymasis ir nacijos gerovė
  • Karo vengimas ir suverenumo gynimas
  • Sąjungininkų paieška ir jų paramos garantijos
  • Valstybės prestižo tarptautinėje arenoje išsaugojimas ir didinimas

Struktūriškai nacionalinius interesus sudaro:

  1. pastovus fundamentalių dalykų – teritorijos, gyventojų, valstybinių institutų gynimas nuo užsienio grėsmės, užsienio prekybos plėtimas, investicijos, kapitalo užsienyje gynimas, bendradarbiavimo su sąjungininkais stiprinimas;
  2. kintantys ir tarpiniai dalykai – išgyvenimo, išlikimo interesai žlungant ir esant grėsmei valstybės egzistavimui;
  3. gyvybiniai interesai – pasiruošimas padengti nuostolių nacijos gerovei, saugumai tikimybes;
  4. svarbūs interesai – nuostoliai padėčiai, prestižui;
  5. periferiniai interesai – smulkūs, lokalinio pobūdžio (kanalai tarp upių ir pan.)