Nacionalinis interesas
Išvaizda
Nacionaliniai interesai, t. p. prancūziškasis atitikmuo raison d'état – valstybės ekonominiai, kariniai arba kultūriniai siekiai ir tikslai. Sąvoka svarbi tarptautinių santykių teorijai ir yra viena iš politinio realizmo teorijos pagrindų.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Nacionaliniai interesai susideda iš daugelio sudėtinių dalių.
Tarp pagrindinių kiekvienos valstybės nacionalinių interesų paprastai išskiriami:
- Nacijos, kaip laisvos, nepriklausomos valstybės egzistavimas
- Ekonominis vystymasis ir nacijos gerovė
- Karo vengimas ir suverenumo gynimas
- Sąjungininkų paieška ir jų paramos garantijos
- Valstybės prestižo tarptautinėje arenoje išsaugojimas ir didinimas
Struktūriškai nacionalinius interesus sudaro:
- pastovus fundamentalių dalykų – teritorijos, gyventojų, valstybinių institutų gynimas nuo užsienio grėsmės, užsienio prekybos plėtimas, investicijos, kapitalo užsienyje gynimas, bendradarbiavimo su sąjungininkais stiprinimas;
- kintantys ir tarpiniai dalykai – išgyvenimo, išlikimo interesai žlungant ir esant grėsmei valstybės egzistavimui;
- gyvybiniai interesai – pasiruošimas padengti nuostolių nacijos gerovei, saugumai tikimybes;
- svarbūs interesai – nuostoliai padėčiai, prestižui;
- periferiniai interesai – smulkūs, lokalinio pobūdžio (kanalai tarp upių ir pan.)