Mykolas Pšezdzieckis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Mykolas Pšezdzieckis
Pšezdzieckiai
Roch (herbas)
Roch (herbas)
Gimė: 1747 m. gegužės 1 d.
Mirė: 1799 m. (~52 metai)
Tėvas: Antanas Pšezdzieckis
Motina: Kotryna Oginskaitė
Žymūs apdovanojimai:
Baltojo erelio ordinas

Mykolas Pšezdzieckis (g. 1747 m. gegužės 1 d. – m. 1799 m.) – Lietuvos didysis raštininkas 1777 metais, pasiuntinys nuo Podolės vaivadijos į Ketverių metų seimą 1790-1792 [1], Pinsko seniūnas 1772 metais, Bluduinės seniūnas ir Minsko vaitas, Juodosios salos grafas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antano Pšezdzieckio ir Katerinos Oginskaitės sūnus. Vedęs Mariją Mostovską, turėjo saūnus: Konstantiną ir Karolį.

Buvo Stanislovo Augusto Poniatovskio elektorius nuo Livonijos vaivadijos 1764 metais[2]. Karūnos iždo komisijos 1775 metais narys[3].

Apdovanotas Baltojo erelio ir ordinu ir Švento Stanislovo ordinais.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kalendarzyk narodowy y obcy na rok ... 1792. ..., Warszawa 1791,, s. 325.
  2. Rodzina, herbarz szlachty polskiej, t. XV, Warszawa 1931, s. 35.
  3. Kolęda warszawska na rok 1775, Warszawa 1775 [b.n.s]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Urzędnicy centralni i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego XIV-XVIII wieku spisy opracowali Henryk Lulewicz i Andrzej Rachuba, Kórnik 1994
  • Złota księga szlachty polskiej, R. XXI, Poznań 1899