Mursija (regionas)
| Mursija Murcia | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Ispanija
| ||||||
| Administracinis centras | Mursija | ||||||
| Provincijų skaičius | 1 | ||||||
| Prezidentas | Alberto Garre López | ||||||
| Gyventojų | 1 518 279[1] | ||||||
| Plotas | 11 313 km² | ||||||
| Tankumas | 134 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | MU | ||||||
| Tinklalapis | [1] | ||||||
 Vikiteka |
MursijaVikiteka | ||||||
Mursijos regionas, oficialiai – Mursijos regiono autonominė bendruomenė (isp. Comunidad Autónoma de la Región de Murcia) – viena iš 17 Ispanijos autonominių bendruomenių. Yra šalies pietryčiuose, Viduržemio jūros pakrantėje. Ribojasi su Valensijos regionu, Andalūzija bei Kastilija ir La Manča.
Yra vienintelė Mursijos provincija.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mursijos šiaurinę ir pietvakarinę dalį užima Andalūzijos kalnų grandinės (didžiausias aukštis 2027 m). Mursijos vidurinėje dalyje ir pajūryje – žemumos.
Klimatas mediteraninis, pusiau aridinis. Sausio vidutinė temperatūra 11 °C, liepos 26 °C (aukščiausia temperatūra dažnai siekia +42–43 °C; 1994 liepą Mursijos mieste užregistruota +47,2 °C – aukščiausia XX a. temperatūra Ispanijoje). Per metus būna daugiau kaip 300 saulėtų dienų. Mursija – viena sausringiausių Europos vietų; per metus iškrinta vidutiniškai 200–300 mm kritulių (lyja retai, daugiausia balandį ir spalį; lietūs dažnai būna liūtiniai).
Per Mursiją teka Segura ir jos intakai (didžiausias – Gvadalentinas). Pajūryje yra įlankų, nuo jūros atskirtų nerijomis; didžiausia – Mar Menoro įlanka, dar vadinama Mar Menoro ežeru (plotas 170 km²).
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Verčiamasi daugiausia žemės ūkiu – šiltnamiuose ir plantacijose auginami apelsinai, citrinos, persikai, abrikosai, vynmedžiai, alyvmedžiai, salotos, paprikos, pomidorai, melionai, gėlės. Dar auginami vilnamedžiai, javai (daugiausia miežiai, ryžiai); diduma pasėlių dirbtinai drėkinama. Veisiamos avys, šilkaverpiai. Žvejyba. Kasamos švino, cinko, vario, geležies rūdos, sidabras.[2]
Taip pat mašinų gamyba, laivų statyba, naftos perdirbimas, juodoji ir spalvotoji metalurgija, chemijos, tekstilės, maisto, odos, popieriaus, stiklo pramonė. Plėtojamas turizmas.
Miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiausi miestai (2023 m.):[3]
- Mursija – 170,2 tūkst. gyventojų
- Lorka – 64,2
- Molina de Segura – 46,8
- Kartachena – 41,7
- Agilasas – 33,5
- Siesa – 30,0
- Jekla – 32,1
- Totana – 27,9
- Chumilja – 25,4
- El Palmaras – 22,8
- Karavaka de la Krusas – 20,9
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ SPAIN: Administrative Division, citypopulation.de
- ↑ Mursija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- ↑ Spain: Murcia Province: Localities. – City Population. Population statistics for countries, administrative divisions, cities, urban areas and agglomerations – interactive maps and charts. – citypopulation.de
| ||||||||||
