Mulopvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Mulopvė (kiluba: Mulopwe) buvo valdovo titulas, naudotas Lubos karalystėje Pietinėje Afrikoje (dab. Kongo Demokratinės Respublikos pietinė dalis). Po 13-ojo valdovo mirties dinastija suskilo į dvi linijas, kurios išsaugojo dinastinę seką iki šiol.

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mulopvės buvo sudievinti valdovai, kurių kultas ir ideologija buvo legitimuojama sudėtinga balubų mitologija, pasakojusia apie pirmuosius Lubos karalystės valdovus. Anot įkūrimo mito, pirmuoju mulopve tapo Kalala Ilunga, kuris nugalėjo savo priešininką, žiaurų Nkongolo ir suvienijo visą šalį. Nkongolo, priešingai mulopve, buvo tituluojamas mukalanga, t. y. "užkariautoju".

Mitologijoje buvo įtvirtinta, kad mulopvė gali būti tik vienas, ir karalystės valdžia nedalinama. Kad išvengti keliavaldystės ir dinastijos išsišakojimo, buvo leidžiamas potencialių įpėdinių žudymas (dažniausiai vaikystėje), o paveldėjimas dažniausiai buvo įtvirtinamas per karus, sunaikinant visus galimus kunkurentus. Mulopvės dieviškumo ideologija visuomenėje buvo stiprinama slaptos religinės bambudjės bendruomenės. Ši bendruomenė buvo globojama mulopvės ir veikė kaip didelis visą valstybę apimantis seklių ir policijos tinklas, užtikrinantis valdinių lojalumą.

Kadangi Lubos karalystė neturėjo vienos sostinės, kiekvienas mulopvė rinkdavosi naują gyvenvietę savo dvarui. Dvaro centre būdavo įtvirtinti rūmų pastatai, kuriuose gyvendavo pats mulopvė ir jo gausus haremas. Aplink rūmus įsikurdavo valstybės valdininkai. Lubos karalystėje buvo ne mažiau kaip 50 skirtingų valdininkų rūšių (patarėjai, kariškiai, dvariškiai atsakingi už ritualus), ir dauguma jų gyvendavo sostinėje su savo šeimomis. Keliautojas Delcommune 1891 m., Lubos karalystės smukimo laikais, rašo, kad sostinėje buvo ne mažiau kaip 600 gražiai statytų ir įtvirtintų namų.

Po valdovo mirties jo genitalijos ir regalijos buvo laidojamos pasirinktoje gyvenvietėje, kuri tapdavo šventuoju kaimu (kitenta). Šis kaimas būdavo lankomas piligrimų ir įgydavo aukštesnį rangą kaimų hierarchijoje. Jame valdžia būdavo paveldima. Čia reziduodavo šventikė mwadi, laikoma moteriškuoju mulopvės dvasios įsikūnijimu. Šie kaimai, išsimėtę Lubos karalystės teritorijoje, turėjo aiškiai priminti buvusius valdovus visuomenėje, neturėjusioje rašto.

Sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Numeris Vardas Sostinė Apytikriai valdymo metai Kitenta (šventasis kaimas)
Nkongolo Mwibele apie XVI a. pab. Kimona
1. Kalala Ilunga (vėliau Mwine Munza) XVII a. Makwidi
2. Ilunga wa Luhefu XVII a. Kalongo
3. Kasongo Mwine Kabanze Kibanza XVII a. Myumbu
4. Kasongo Bonswe XVIII a. Kabanda
5. Kasongo Kabundulu Katundu XVIII a.
6. Ngoye Sanza Kapulu XVIII a. Katumpa
7. Kumwimbe Mputu XVIII a. Djingile
8. Ndaye Mwine Nkombe Nkombe XVIII a. Kitabi
9. Kadilo Budi XVIII a. Katunda
10. Kekenya Bwilu XVIII a. Katala
11. Ilunga Sungu Lubala 1781-1809 Gonzo, Sungu Katende
12. Kumwimbe Ngombe Budumbe 1809-1837 Kitenta kya Kumwimbe Ngombe
13. Ilunga Kabale Bene Dyombo 1837-1864 Kitenta kya Ilunga Kabale
14. Kasongo kalombo Mussumba 1864-1885

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]