Muitų teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Muitų teisė – visuma teisės normų, reguliuojančių muitus ir su jais susijusią veiklą. Objektyvia prasme – teisės šaka; subjektyvia – asmens teisė nustatyti ir imti muitus (pvz., Viduramžiais tokią teisę turėjo žemės valdytojas – kunigaikštis, imperatorius, vyskupas).

ES muitų teisė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ES galioja Muitų kodeksas (MK) EEB reglamentas 2913/92 (1992 m. spalio 12 d.), kiti teisės aktai, EBTT sprendimai.

Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje galioja ES muitų teisė. Iš dalies yra ir nacionalinių ypatumų. Muitinės administravimas pavaldus LR FM.

Vokietija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senasis Muitų įstatymas (Zollgesetz) neteko galios 1992 m. (įsigaliojus ES MK).

Tarptautinė teisė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

PPO tarptautinės sutartys dėl laisvosios prekybos, aktai dėl prekybos kliūčių atsisakymo ir kt. Svarbiausi:

Laisvosios prekybos zonos, harmonizavusios muitų teisę:

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Peter Witte, Hans-Michael Wolffgang. Lehrbuch des Europäischen Zollrechts. Auflage 5. Verlag nwb. Herne, 2007 ISBN 3-482-43545-6.
Austrijos teisė: Walter Summersberger: Grundzüge des Zollrechts, lexisnexis, Wien 2002, ISBN 978-3-7007-2280-9.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. International Convention on the simplification and harmonization of Customs procedures 1993 m.