Pereiti prie turinio

Mohero uolos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mohero uolos: Airijos ir Atlanto vandenyno susitikimas.

Mohero uolos (air. Aillte an Mhothair 'griuvėsių uolos', angl. Cliffs of Moher) – uolos Liskanoro apylinkėje (Klario grafystė, Airija), pietvakariniame Bureno pakraštyje, artimiausios gyvenvietės yra Liskanoras (6 km į pietus) ir Dulinas (7 km į šiaurę). Nuo Airijos sostinės ir didžiausio miesto Dublino vietovė nutolusi 260 km.

Uolos yra iškilusios iki 214 m virš Atlanto vandenyno lygio. Mohero uolos yra Airijos yra vienas įspūdingiausių jos kraštovaizdžių ir gausiausiai lankomų objektų.

Obrajeno bokštas (O’Brien’s Tower) – tai apvalus akmeninis bokštas, žymintis Mohero uolų vidurį. 1835 m. jį pastatė Airijos karaliaus Brian Boru palikuonis seras Kornelijus O’Brajenas, kaip apžvalginį bokštą turistams, kurie jau tais laikais plūdo pasigrožėti uolomis. Nuo bokšto viršūnės matosi Arano salos, Golvėjaus įlanka, Maumturko kalnai ir Dvylikos kalnų grandinė Konemaros pusėje, bei Kilpos kyšulys pietuose.

Mohero bokštas, esantis Raganos kyšulyje, yra kvadratinio akmeninio bokšto griuvėsiai. Tai Napoleono laikų sargybos bokšto liekanos.

Mohero uolas sudaro skalūno ir smiltainio klodai. Apatiniuose uolų sluoksniuose galima aptikti upių, tekėjusių prieš 300 mln. metų, vagas.

Mohero uolose gausu gyvūnijos, ypač paukščių – čia gyvena apie 29 rūšių paukščių, viso apie 30 tūkst. Įdomiausi ir žinomiausi – Atlanto mormonai (Fratercula arctica), gyvenantys didelėmis kolonijomis neprieinamose uolų dalyse, taip pat Ožkos saloje, esančioje netoli Mohero uolų.

Mohero uolos yra viena įspūdingiausių lankytinų vietų Airijoje, laikomos didžiausiu turistų traukos objektu šioje valstybėje.

2006 m. čia apsilankė beveik 1 mln. turistų.

Turizmą Mohero uolose plėtoja Klario grafystės taryba bei Šanono paveldas, kurie rūpinasi, jog lankytojai galėtų grožėtis natūraliu uolų grožiu ir jų dėmesio neblaškytų žmonių sukurti patogumai bei įrengimai.