Mirties sala (filmas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mirties sala

Kilmės šalis Graikija
RežisieriusNico Mastorakis
Metai1976
Žanrastrileris
Trukmė108 min.
Kalbagraikų
IMDb įrašas

Mirties sala (gr. Τα Παιδιά Του Διαβόλου) – 1976 m. sukurtas trileris, dėl demonstruojamo smurto uždraustas ne vienoje pasaulio šalyje.

Pagrindiniai aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aktorius – vaidmuo
  • Robert Behling – Kristoferis
  • Jane Lyne – Celija
  • Jessica Dublin – Patricija
  • Gerard Gonalons – Fosteris
  • Jannice McConnell – Leslė

Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

I Mykono salą atvykę jaunavedžiai Kristoferis ir Celija aplinkiniams atrodo graži ir laiminga pora, tačiau iš tiesų jie – žudikai maniakai, turintys sadistinių polinkių ir ieškomi Londono policijos dėl eilės žmogžudysčių. Neilgai trukus jie ir čia pradeda sadistiškai žudyti žmones (pagyvenusią moterį Patriciją, kuri mėgina rodyti dėmesį Kristoferiui; vietinį vaikiną, suartėjusį su Celija), nors ilgą laiką judviejų nieks neįtaria. Vėliau jie nužudo tyrimą vykdantį policininką bei Leslę – merginą, kurį įsimyli Celiją. Pastarosios mirtis paskatina policiją labiau domėtis atvykėliais, todėl Kristoferis su Celija priversti bėgti. Jie pasislepia oloje, kur netrukus juos aptinka vietinis piemuo. Fiziškai stiprus nebylys juos sumuša, vėliau abu išprievartauja, o Kristoferį įmeta į duobę su negesintomis kalkėmis. Šis guli joje maldaudamas Celijos (kuri iš tiesų yra jo sesuo) pagalbos, kol neprasidėjo lietus ir jo gyvo nesudegino, tačiau ši atsisako padėti. Filmo pabaigoje prasideda lietus, o Celija su piemeniu, palikę šaukiantį Kristoferį, dviese eina į olą...