Mintuvai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mintuvai

Mintuvai – rankinis prietaisas linams minti (atskirti linų ar kanapių pluoštą nuo spalių). Mintuvų dalys: viršutinė judama dalis – keltuvė (peilis) ir apatinė nejudama dalis – korpusas. Mintuvus sudaro 120–180 cm ilgio rąstelis, kurio galuose įtaisomos kojos, dažniausiai iš dvišakio medžio. Rąstelio viršutinėje dalyje išpjaunama 6-8 cm pločio ir 100–140 cm ilgio anga, į kurią įleidžiamas medinis peilis su rankena. Mintuvų peilis laisvai skersiniu kaišteliu pritvirtinamas angos gale, o rankena guli ant kito mintuvų galo.

Kiek sudėtingesnės konstrukcijos yra mintuvai-laužtuvai, jie didesni ir masyvesni. Viršutinėje jų dalyje lygiagrečiai padaromos dvi išpjovos. Laužtuvų judamoji dalis taip pat su išilgine išpjova. Nuleidus laužtuvų rankeną žemyn, judamosios dalies išpjova sutampa su laužtuvų rąstelio išpjova. Mintuvų korpusas ir keltuvė daroma iš ąžuolo, beržo, uosio, kojos – iš alksnio, eglės, pušies.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos etnografijos bruožai. – Vilnius, 1964, p.293-294.
  • Vyšniauskaitė A., Laniauskaitė J. Valstiečių lininkystė ir transportas // Iš lietuvių kultūros istorijos. – Vilnius, 1977, t. 9, p. 88-97.