Mileto mokykla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Mileto mokykla buvo senovės graikų filosofinė mokykla, atsiradusi VI a. pr Kr. Jonijos mieste Milete. Šios mokyklos idėjų formuluotojai buvo trys mąstytojai: Talis Miletietis (apie 624546 m. pr. m. e.)[1], Anaksimandras (611546 m. pr. m. e.)[1] ir Anaksimenas (585525 m. pr. m. e.)[1] . Jų apmąstymai buvo priešingi tradicinei Senovės Graikijos pasaulėvokai, pagal kurią gamtos fenomenai atsiranda antropomorfinių dievų valia. Mileto mokyklos atstovai į gamtą žvelgė kaip į metodologiškai tirtiną objektą. Toks pasaulėžiūrų skirtumas, žvelgiant iš dabarties perspektyvos žymi mitologinio mąstymo dominavimo Sen. Graikijoje pabaigą ir „tikrojo“ mokslo aušrą.

Svarbu jausti skirtumą tarp Mileto ir Jonijos mokyklos, kuriai priskirtini ne tik trys anksčiau minėti filosofai, bet ir kiti mąstytojai – tokie kaip Herakleitas.

Gamtos filosofija[taisyti | redaguoti kodą]

Visi trys filosofai teigė Kosmosą esant sudarytą iš pirmojo prado (nedalomos elemento) (arche), kuris yra vieninga pirminė medžiaga, sąlygojanti daiktų daugį ir yra juslėmis patiriamos kaitos priežastis[1].

Talis Miletietis pirmine medžiaga laikęs vandenį, kadangi pirminis pradas laikomas gyvu ir save judinančiu, visa yra savaime gyva (vadinamasis hilozoizmas). Jo mokinys Anaksimandras pirmąjį pradą apibrėžė abstrakčiau, pavadindamas jį apeironu, tai kas begalinis, beribis ir neapibrėžtas Iš apeirono atsiranda visi pasaulio daiktai kaip priešingybės ir vėliau į jį sugrįžta sunykdami.[1] Apeironas – gana mįslinga medžiaga, kuri vėliau dažnai buvo interpretuota kaip „pirminis chaosas“.

Anaksimeno nuomone pirminis pradas buvo oras, kuriam sutankėjus atsiranda tai, kas yra šalta, vanduo, žemė, akmenys, o retėjant – šilta (oro garai, ugnis). jis kokybines apibrėžtis kildina iš kiekybinių pokyčių. Jo teigimų žmonės taip pat yra šių pokyčių dalis, nes jų sielos sudarytos iš oro[1].

Literatūra

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Mileto gamtos filosofija. Filosofijos atlasas. Vilnius. Alma Littera. 1998. 31 p.