Miškų grupės
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Miškų grupės – tam tikros medyno kategorijos, pagal kurias nustatomas apsauginis bei miškų ūkio bei kitokios veiklos vykdymo režimas.
Lietuvoje įteisintos miškų grupės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]I grupė – rezervatiniai miškai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valstybinių rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos monitoringo teritorijose esančių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai.Ūkininkavimo tikslas – palikti miškus natūraliai augti. Jokie miško kirtimai, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, neatliekami. Tokių miškų Lietuvoje yra 1,1 %.
II grupė – specialios paskirties miškai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Joje skiriami du pogrupiai:
- A – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, miško genetinių, zoologinių, botaninių – zoologinių draustinių ir draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferose monitoringo teritorijose miškai, saugomų gamtos išteklių sklypų bei priešeroziniai ir kiti miškai. Tokių miškų Lietuvoje yra 8,2 %.Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas. Leidžiami atkuriamieji kirtimai gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose visų rūšių ugdymo ir sanitariniai kirtimai.
- B – rekreaciniai miškai. Miško parkai, miestų miškai, kurortiniai miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti miškai skirti poilsiui. Tokių miškų Lietuvoje yra 3,8 %.Ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Leidžiami atkuriamieji kirtimai gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose visų rūšių ugdymo ir sanitariniai ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai.
III grupė – apsauginiai miškai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tai geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kartografinių ir kultūrinių draustinių bei šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose miškai, apsaugos zonos ir kiti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandenų, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Leidžiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 5 ha) plyni ir ugdymo bei sanitariniai kirtimai. Tokių miškų Lietuvoje yra 15,2 %.
IV grupė – ūkiniai miškai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tai visi kiti miškai, nepriskirti I-III grupėms, tarp jų valstybinių parkų ūkinių zonų miškai. Ūkininkavimo tikslas – laikantis gamtosaugos reikalavimų formuoti produktyvius medynus. Leidžiami visi kirtimai. Plynų kirtimų biržės ne didesnės kaip 8 ha. Tokių miškų Lietuvoje yra 71,7 %.