Mesjė 105

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mesjė 105

Mesjė 105 (dar žymima NGC 3379[1]) – elipsinė galaktika, esanti Liūto žvaigždyne. Atstumas iki šios galaktikos yra 32 milijonai šviesmečių. Objekto regimasis ryškis – 10,2.[2]

Tai didžiausia Mergelės galaktikų spiečiui nepriklausanti elipsinė galaktika iš visų, įeinančių į Mesjė katalogą. Mesjė 105 priklauso M96 galaktikų grupei, dar vadinamai Liūto I grupe. Į ją taip pat įeina kaimyninės M95 bei M96 ir keletas kitų blyškesnių galaktikų.[2]

Mesjė 105 1781 m. atrado Charles Messier kolega Pierre Méchain. Vos prieš kelias dienas jis buvo aptikęs M95 ir M96 galaktikas. Visgi M105 iš pradžių nebuvo įtraukta į Mesjė katalogą. Į šį katalogą galaktika įtraukta 1947 m., kuomet astronomė Helen S. Hogg rado P. Méchain rašytą laišką, kuriame apibūdinamas šis objektas.[2]

Hablo kosminiu teleskopu atlikti stebėjimai parodė, kad šioje galaktikoje esama jaunų žvaigždžių ir žvaigždžių spiečių. Tai rodo, kad žvaigždėdara Mesjė 105 galaktikoje vis dar vyksta. Anksčiau buvo manoma, kad Mesjė 105 – „mirusi“ galaktika, kurioje naujos žvaigždės nebegali susiformuoti. Pasitelkus Hablo teleskopą, taip pat buvo išmatuota, kokiu greičiu žvaigždės skrieja apie galaktikos centrą. Stebėjimai parodė, kad Mesjė 105 centre glūdi supermasyvi juodoji bedugnė.[2]

Mesjė 105 galima aptikti nedideliu teleskopu. Teigiama, kad palankiausias metas ją stebėti yra balandžio mėnesį. Didesniais teleskopais greta Mesjė 105 matomos dvi blyškesnės galaktikos – NGC 3384 ir NGC 3389.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. NGC 3379. SIMBAD. Nuoroda tikrinta 2021-04-25.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Messier 105. NASA, 2017-10-19. Nuoroda tikrinta 2021-04-25.