Meristema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Meristema – besidalijantis augalo audinys, sudarantis šaknų ir ūglių augimo kūgelius, brazdą. Meristemos ląstelės paprastai ilgai išlaiko gebėjimą dalytis. Dalis naujai susidarančių ląstelių virsta diferencijuotomis audinių ląstelėmis (medienos ar karnienos plaušais, rėtiniais indais ir kt.).

Meristemų rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal padėtį meristemos būna:

  • viršūninė meristema (kitaip dar apikalinė meristema) arba augimo kūgeliai – meristemos telkiniai ūglių viršūniniuose pumpuruose ar šaknų galiukuose
  • šoninė meristema (kitaip dar lateralioji meristema) – cilindro formos meristemos sluoksnis stiebe (brazdas) ar šaknyje (periciklas), kurio dėka stiebas ar šaknis storėja
  • kamštinė meristema (kitaip dar felogenas) – susidaro stiebo ar šaknies žievėje, gamina kamštinių ląstelių sluoksnį
  • įterptinė meristema (kitaip dar interkaliarinė meristema) – šiaudo tipo stiebe sudaro zonas, užtikrinančias įterptinį šiaudo augimą.
  • žaizdų meristema (kitaip dar trauminė meristema) – susidaro pažeistose dalyse iš parenchimos ląstelių ir sudaro sluoksnį, apaugantį pažeistą vietą.

Vikiteka