Mašiū
| Mašiū | |
|---|---|
.jpg) | |
| Vieta | Hokaidas,  Japonija
|
| Plotas | 19 km² |
| Kranto linijos ilgis | 19,8 km |
| Vidutinis gylis | 137,5 m |
| Didžiausias gylis | 211,5 m |
| Tūris | 2,86 km³ |
| Altitudė | 351 m. v. j. l. |
  Mašiū | |
| Koordinatės | 43°35′0″ š. pl. 144°31′0″ r. ilg. / 43.58333°š. pl. 144.51667°r. ilg. |
 Vikiteka
|
Mašiū |
Mašiū (jap. 摩周湖 = Mashū-ko) – kraterinis ežeras, susiformavęs potencialiai aktyvaus ugnikalnio kalderoje. Telkšo Akano nacionaliniame parke, Hokaido saloje, Japonijoje.
Hidrologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ežerą supa statūs kraterio šlaitai, siekiantys 200 metrų aukštį. Jis neturi jokių žymių įtakų ar ištakų. Ežeras yra vienas skaidriausių pasaulyje ir vienas giliausių Japonijoje.[1] 1931 m. rugpjūčio 1 d. buvo išmatuotas vandens skaidrumas, kuris siekė iki 41,6 m. Palyginimui tuo pat metu išmatuoto Baikalo ežero skaidrumas siekė 40,5 m. Nuo 6-ojo dešimtmečio skaidrumas ėmė svyruoti nuo 20 iki 30 m.[2] Vandens skaidrumas greičiausiai sumažėjo dėl nerkų ir vaivorykštinių upėtakių įveisimo ir taip pat nuo nuošliaužų.[3]
Vasarą ežero paviršių dažnai gaubia rūkas. Tai ežerui suteikia mįslingumo.[4] Vietinė legenda teigia, kad jei gali matyti ežero paviršių, lauk bėdos.[5]
Pavadinimo kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ežeras iš pradžių ainų vadintas Velnio ežeru.[4] Šis pavadinimas japonų kalba buvo užrašytas kaip Mašino ežeras (魔神湖 Mashin-ko). Ilgainiui japonai ežerą ėmė minėti šalimais stūksančio Mašiū kalno vardu. Šios viršukalnės pavadinimas ainų kalba, kuriuo jis geriausiai žinomas, yra Kamuinupuri arba Dievų kalnas. Ežeras taip pat tebevadinamas ainų suteiktu Kamuito arba Dievų ežero vardu.
Ugnikalnio kaldera
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mašiū susidarė mažiau nei prieš 32 000 metų. Kaldera, tai stratovulkano, kuris iš tiesų yra didesnės Kušaro ežero kalderos parazitinis kūgis, liekana.[4] Ugnikalnio išsiveržimas, kurio metu susidarė dabartinė kaldera, įvyko prieš apytiksliai 7000 metų. Paskutinis išsiveržimas, įvykęs prieš maždaug 2000 metų, buvo Plinijaus tipo. Jo metu po regioną pasklido pemza.
Mašiū ugnikalnių išsiveržimų stiprumo skalėje priskiriamas 6 balų kategorijai.[6]
Iš Mašiū kalderos išdygę du ugnikalniai. Vienas jų yra Kamuišu sala, ežero saloje iškilęs lavos kupolas. Kitas – Kamui kalnas, stratovulkanas su lavos kupolu, kuris yra aukščiausias taškas kairiajame ežero krante. Šalimais yra dar vienas ugnikalnis – Nišibecu kalnas.
Pagrindinės ugnikalnius sudarančios uolienos yra andezitas ir dacitas.
-
Palydovinė ežero nuotrauka (1999 m.) -
Ežeras žiemą -
Kamuinupuri kalnas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Bisignani, J. D. (1993 m. gruodžio mėn.). „Doto~Eastern Hokkaido“. In Taran March (red.). Japan Handbook (2-as leidimas leid.). Chico, California: Moon Publications, Inc. pp. 805–807. ISBN 0-918373-70-0.
- ↑ „GEMS/Water 摩周湖モニタリングデータブック“ (PDF) (japonų). Center for Global Environmental Research. 2004 m. rugsėjo mėn. ISSN 1341-4356.
{{cite journal}}: Citatai journal privalomas|journal=(pagalba) - ↑ NHK World HD Channel
- ↑ 4,0 4,1 4,2 Hunt, Paul (1988). „32. Climbing an Active Volcano: Meakan-dake“. Hiking in Japan: An Adventurer's Guide to the Mountain Trails (1-as leidimas leid.). New York and Tokyo: Kodansha International. pp. 195–200. ISBN 0-87011-893-5.
- ↑ „Lake Mashu“. Highlights: Eastern Hokkaido. Akan Tourism Association & Community Development Promotion Organization. Nuoroda tikrinta 2008-10-15.
- ↑ „Large Volcano Explocivity Index“. allcountries.org. Suarchyvuota iš originalo 2016-11-18. Nuoroda tikrinta 2016-12-10.