Mars Pathfinder

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mars Pathfinder

Organizacija: NASA
Misijos tikslas: Marsas
Misijos tipas: nusileidimas, marsaeigis
Paleidimo data: 1996 m. gruodžio 4 d.
Paleidimo įrenginys: raketa-nešėja
Delta II
Masė: 870 kg
Misijos rezultatas: sėkminga


Mars Pathfinder – NASA kosminis aparatas, skirtas Marso tyrimams.[1] Paleistas 1996 m. gruodžio 4Delta II“ raketa. Savo kelionės metu aparatas 4 kartus koregavo skrydžio trajektoriją: sausio 10, vasario 3, gegužės 6 ir birželio 25 d. Po septynių mėnesių kelionės, 1997 m. liepos 4 d. jis nusileido Marse, Arėjo slėnyje (Ares Vallis), kuriuo senovėje iš Chrizo lygumos (Chryse Planitia) tekėjo upė. „Mars Pathfinder“ savo viduje turėjo ir nusileidęs išleido mažą marsaeigį „Sojourner“, kuris turėjo atlikti daugybę tyrimų Marso paviršiuje.

„Sojourner“ užpakalinė dalis su alfa-protonų rentgeno spektrometru

„Mars Pathfinder“ buvo įdiegta daug prietaisų Marso atmosferos, klimato, geologijos, akmenų ir dirvožemio tyrimams. NASA kurdama šį erdvėlaivį vadovavosi šūkiu: „pigiau, greičiau ir geriau“. Šis projektas gali būti pagirtas už labai įvairių technologijų panaudojimą „vienoje vietoje“ ir už neįtikėtinai mažą kainą.

Ši misija, neskaitant visų ankstesnių, yra svarbiausia nuo „Viking“ programos laikų („Viking 1“ ir „Viking 2“) ir pirma misija, kurios metu į kitą planetą nusiųstas nuotoliniu būdu valdomas visureigis.

Nusileidimo vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nusileidimo vieta buvo Šiaurės pusrutulyje Arėjo slėnyje, vienoje iš labiausiai akmenuotų vietovių Marse. Ji pasirinkta manant, kad tai viena saugiausių vietų nusileidimui. Po nusileidimo ši vieta praminta „Carl Sagan Memorial Station“.

Nusileidimo procesas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Mars Pathfinder“ naudojo naujausius tiesioginio nusileidimo į Marsą metodus: viršgarsinį parašiutą, kieto kuro reaktyvinio stabdymo sistemą bei oro pagalves.

Misija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Mars Pathfinder“ paleistas 1996 m. gruodžio 4 d.

Aparatas palaikė ryšį su marsaeigiu, leisdamas jam veikti nepriklausomai nuo zondo. Marsaeigis buvo valdomas nuotoliniu būdu, bet taip pat turėjo vidinę kamerą ir lazerinę kliūčių aptikimo sistemą, kuri leido jam lengviau judėti paviršiumi.

Savarankiškai judantis robotas leido tyrinėtojų komandai išanalizuoti daugiau Marso uolienų ir dirvos pavyzdžių. Nuo jo nusileidimo 1997 m. birželio 4 d. iki paskutinio duomenų perdavimo 1997 m. rugsėjo 27 d. „Mars Pathfinder“ padarė ~17 000 nuotraukų (iš jų apie 500 iš marsaeigio), atliko daugiau nei 15 uolienų ir dirvos cheminių analizių.

Misijos tikslai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Įrodyti, kad įmanoma pagaminti kosminį aparatą „greičiau, geriau ir pigiau“ (per trejus metus ir už 150 milijonų JAV dolerių),
  • parodyti, kad įmanoma siųsti mokslinius aparatus į kitas planetas, naudojant paprastas sistemas, ir penkis kartus pigiau nei „Viking“ misijoje.

Techninė įranga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Mars Pathfinder“ iš kosmoso – „Mars Reconnaissance Orbiter HiRISE“.

„Mars Pathfinder“ (zondas):

  1. vaizdo kameros – „Imager for Mars Pathfinder“ (su magnetometru ir anemometru),
  2. atmosferiniai ir meteorologiniai jutikliai.

„Sojourner“ (marsaeigis):

  1. trys vaizdo kameros (dvi priekinės juodai/balto, viena užpakalinė spalvoto vaizdo),
  2. lazerinė kliūčių aptikimo sistema,
  3. alfa protonų rentgeno spindulių Spektrometras,
  4. ratų nusidėvėjimo eksperimentas (panaudojant įvairių medžiagų dangas),
  5. dulkių nusėdimo eksperimentai,
  6. akselerometrai.

Moksliniai uždaviniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Sojourner“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Marsaeigis „Sojourner“ atlieka alfa-protonų rentgeno tyrimus su „Yogi Rock“ (NASA)

Sojourner“ (angl. Sojourner) yra šešiaratis marsaeigis aparatas, tyręs Marso paviršių. Tai − 65 cm ilgio, 48 cm pločio ir 30 cm aukščio aparatas su ratukais. Jo masė siekia 10,6 kg. Jis gali nuvažiuoti 500 m atstumą ir važiuoti 1 cm/s maksimaliu greičiu. Aparatui reikalingą energiją tiekia 83 Saulės baterijos. Į Žemę jis išsiuntė 550 nuotraukų, taip pat analizuojama cheminė Marso grunto sudėtis.

Aparatas pavadintas Sojourner Truth, XIX a. JAV abolicionistės ir kovotojos už moterų teises, vardu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Mars Pathfinder“. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 339-340 psl.
  • JPL Mars Pathfinder article Archyvuota kopija 2005-04-13 iš Wayback Machine projekto.
  • Mars Pathfinder Litograph Set, NASA. (1997)
  • Poster: Mars Pathfinder –Roving the Red Planet, NASA. (1998)
  • Deep Space Chronicle: A Chronology of Deep Space and Planetary Probes 1958–2000, Asif A. Siddiqi. Monographs in Aerospace History, #24. June 2002, NASA History Office.
  • „Return to Mars“, article by William R. Newcott. National Geographic, pp. 2-29. Vol. 194, 2nd edition – August 1998.
  • „La misión Pathfinder – rebautizada Carl Sagan Memorial Station, en memoria del célebre astrónomo-, paso a paso todo Marte“, de J. Roberto Mallo. Conozca Más, págs. 90-96. Edición número 106 – agosto de 1997.
  • „Un espía que anda por Marte“, de Julio Guerrieri. Descubrir, págs. 80-83. Edición número 73 – agosto de 1997.
  • „Mars Pathfinder: el inicio de la conquista de Marte“ EL Universo, Enciclopedia de la Astronomía y el Espacio, Editorial Planeta-De Agostini, págs. 58-60. Tomo 5. (1997)
  • Sojourner: An Insider’s View of the Mars Pathfinder Mission, by Andrew Mishkin, Senior Systems Engineer, NASA Jet Propulsion Laboratory. ISBN 0-425-19199-0
  • Experiences with operations and autonomy of the Mars Pathfinder microrover, A. H. Mishkin, J. C. Morrison, T. T. Nguyen, H. W. Stone, B. K. Cooper and B. H. Wilcox. In Proceedings of the IEEE Aerospace Conference, Snowmass, CO 1998.

Marso bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • The New Solar System, J. Kelly Beatty, Carolyn Collins Petersen, Andrew Chaikin. Cambridge University Press; 4 edition (1998); ISBN 0-521-64587-5
  • The Surface of Mars, Michael H. Carr. Yale University Press, New Haven; 1 edition (1981); ISBN 0-300-02750-8, ISBN 0-300-03242-0
  • Exploring the Planets, Eric H. Christiansen, Kenneth W. Hamblin. Prentice-Hall, Englewood Cliffs, New Jersey; 2 edition (1995); ISBN 0-02-322421-5
  • The Search for Life on Mars: Evolution of an Idea, Henry S. F. Cooper. Holt, Rinehart, and Winston, New York (1980); ISBN 0-03-046166-9 (hardcover), ISBN 0-03-059818-4
  • Mars, Percival Lowell. Houghton, Mifflin, Boston, New York (1895). Kessinger Publishing (2004); ISBN 1-4191-3284-9
  • Journey Into Space: The First Thirty Years of Space Exploration, Bruce Murray. W. W. Norton, New York (1989); ISBN 0-393-02675-2 (hardcover), ISBN 0-393-30703-4
  • Planets & Perception: Telescopic Views and Interpretations, 1609–1909, William Sheehan. University of Arizona Press, Tucson (1988); ISBN 0-8165-1059-8
  • The Planet Mars: A History of Observation and Discovery, William Sheehan. University of Arizona Press, Tucson (1996); ISBN 0-8165-1640-5 (hardcover), ISBN 0-8165-1641-3
  • The Martian Landscape, Viking Lander Imaging Team. NASA SP-425 (1978)
  • Viking Orbiter Views of Mars, Viking Orbiter Imaging Team. NASA SP-441 (1980)
  • Mars Beckons, John Noble Wilford. ISBN 0-394-58359-0 (hardcover, 1 edition, 1990), ISBN 0-679-73531-3 (1991), ISBN 0-517-19803-7 (1997)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]