Mariotto Albertinelli

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mariotas Albertinelis (it. Mariotto Albertinelli, 14741515 m.) – italų brandžiojo renesanso dailininkas iš Florencijos.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mariotas Albertinelis gimė 1474 m. Florencijoje. Jis mokėsi Kozimo Roselio dirbtuvėje, kurioje sutiko Fra Bartolomėją ir tapo jo draugu. Vėliau jis daug dirbo kartu su Fra Bartolomėju ir perėmė jo stilių, kad abiejų dailininkų rankos tapybos, sakoma, nebuvo įmanoma atskirti. Tačiau jam nebuvo būdingas Fra Bartolomėjo domėjimasis natūralumu tapyboje. Jis, panašu, nesuprato renesanso didžiųjų menininkų Leonardo, Mikelandželo ir Rafaelio natūralizmo siekio. Greta brandžiojo renesanso monumentalumo ir prakilnumo figūrose jo paveiksluose galima atpažinti senesnės kvatročento tapybos formas ir nenuoseklumus kompozicijoje. Pasak Dž. Vazario, M. Albertinelis taip buvo paveiktas kritikų, kad vienu metu metė tapyti ir pradėjo valdyti užeigą. Būdingais jo kūrybos pavyzdžiais yra „Marijos aplankymas“ (1503 m., Uficių galerija) ir „Geroji Naujiena“ (1510 m., Akademijos galerija). M. Albertinelis mirė 1515 m. Florencijoje.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]