Marinerio slėnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Marinerio slėnis (lot. Valles Marineris) – į rytus nuo Tarsidės srities, lygiagrečiai Marso pusiaujui esanti kanjonų sistema, besitęsianti maždaug 4000 km. Marinerio slėnis yra daug didesnis už Žemėje esančius kanjonus, ir yra didžiausias žinomas tokio tipo darinys Saulės sistemoje. Marinerio slėnį atrado kosminis aparatas Mariner 9. Jo vardu slėnis ir buvo pavadintas.

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo pasiūlyta daug teorijų, aiškinančių šio geologinio darinio atsiradimą. Pagal vienas iš jų, slėnį sukūrė vandens sukelta erozija, pagal kitas – Marinerio slėnis atsirado dėl buvusio požeminės lavos srauto. Šiuo metu labiausiai pripažįstama teorija, kad slėnis susiformavo sutrūkinėjus Marso plutai. Plutos lūžių priežastis galėjo būti Tarsidės srityje vykstantis vulkanizmas. Iš ugnikalnių išsiveržusi lava galėjo tiek padidinti plutos apkrovą, jog ši neatlaikė ir lūžo. Vėliau dėl erozijos įgriuvus sienoms, slėnis išplatėjo.

Viking misijos metu daryta Marinerio slėnio nuotrauka.