Peržiūrėti šaltinį Mariai

{{etninės grupės|
|grupė=Mariai
|paveikslėlis= Hill mari folk ensemble.jpg
|užrašas = Kalnų marių foklorinis ansamblis
|gyvskaičius= ~604 000
|popvieta={{flagcountry|Russia}} ([[Marijos Respublika]], [[Tatarstanas]], [[Baškirija]], [[Udmurtija]], [[Kirovo sritis]])
|religija= [[stačiatikybė]], [[pagonybė]] ([[Marla]])
|kalba= [[marių kalba|marių]] 
|vėliava= Marii p3.gif
|gim= [[erziai]], [[mokšai]], [[meriai]], [[muromai]] 
}}

'''Mariai''' (''Марий, Мары, Маре, Мӓрӹ'') – [[finougrai|finougrų]] tauta, nuo seno gyvenusi [[Volga|Volgos]] ir [[Kama (upė)|Kamos]] tarpupyje. Dabar susitelkę [[Rusija]]i priklausančioje [[Marijos Respublika|Marijos Respublikoje]], taip pat jų yra [[Tatarstanas|Tatarstane]], [[Baškortostanas|Baškirijoje]], kitose aplinkinėse srityse ir respublikose. Mariai seniau dar buvo žinomi kaip '''čeremisai''' ({{ru|черемисы}}, {{tt|Çirmeş}}). Populiacija – apie 604 tūkst. žmonių (2002 m.). Apie 60 % jų gyvena kaimiškose vietovėse.

Kalba [[finougrų kalbos|finougrų šeimai]] priklausančia [[marių kalba]], jos dialektai gerokai skiriasi.

== Teritorija ir įvairovė ==
{{Regionasmk
 | Spalva =#9ACD32
 | Tipas = Finougrų istorinis regionas
 | Pavadinimas = Марий мланде
 | Foto = 
 | Šalis = [[Rusija]] ([[Marijos Respublika]], gretimos teritorijos)
 | Vėliava = 
 | Tauta = [[mariai]]
 | Kalba = 
 | Valstybės = 
 | Laikotarpis = 
 | Miestai =
 | Titulas = 
 | Atskilo nuo = 
 | Prijungta prie = 
 | Žemėlapis = Siauresrytu Europa.png
 | Sąrašas =
 }}
Marių tradicinė teritorija vadinama '''Marių kraštu''' ({{chm|Марий мланде}}, {{ru|Марийский край}}). Be Marijos Respublikos, ji apima rytines [[Žemutinio Naugardo sritis|Žemutinio Naugardo srities]], [[Kostromos sritis|Kostromos srities]], pietines [[Kirovo sritis|Kirovo srities]] ir šiaurės vakarines [[Tatarstanas|Tatarstano]] teritorijas. Tradicinės regiono ribos yra  [[Sura]] ir [[Vetluga|Vetluga (Vütla)]] (vakaruose, už kurių prasideda [[Rostovo žemė]]), [[Kama (upė)|Kama]] (rytuose, už kurios prasideda [[baškirai|baškirų]] žemės). Į šiaurę nuo [[Viatka (upė)|Viatkos]] (''Viče'') prasideda [[udmurtai|udmurtų teritorijos]]. Senovėje Marių kraštas taip pat apėmė visą dabartinę šiaurės [[Čiuvašija|Čiuvašiją]] ir užėmė Volgos atkarpą tarp [[Žemutinis Naugardas|Žemutinio Naugardo]] ir [[Kazanė]]s.

Mariai skirstomi į šias etnografines grupes:
* [[pievų mariai]] (Олык марий) daugiausia gyvena Volgos kairiojoje pakrantėje ir sudaro gausiausią marių dalį;
* [[rytų mariai]] (Эрвел марий) daugiausia gyvena tarp Viatkos ir Kamos, bet gausios diasporos randamos pasklidusios už Marių krašto ribų (šiaurės [[Baškirija|Baškirijoje]] ir kitur);
* [[kalnų mariai]] (Кырык мары) daugiausia gyvena dešiniojoje Volgos pakrantėje;
* [[šiaurės vakarų mariai|šiaurės vakarų (Vetlugos) mariai]] gyvena šiaurės rytinėje Žemutinio Naugardo srities dalyje. Yra kildinami iš senovės [[meriai|merių]].

Už Marių krašto ribų gyvena didelės [[diaspora|diasporos]], kurios daugiausia susiformavo po XVI a., prievarta marius verčiant į krikščionybę. Rytų mariai gyvena išsimėtę bendruomenėmis Kamos upės baseine: [[Belaja|Belajos]] ir Ufos tarpupyje (Ӱпö марий), vakarų Baškirijoje (Белебей марий), pietvakarinėje [[Sverdlovsko sritis|Sverdlovsko srityje]] (Урал марий). Taip pat yra negausi Kungūro marių (Кöҥгыр марий) bendruomenė, gyvenanti [[Permės kraštas|Permės krašte]]. Kalnų marių dalis, XVI a. atsikėlusi į [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]] ir dabar gyvenanti [[Ukraina|Ukrainoje]], yra vadinama [[Ukrainos čemerisai]]s.  

== Istorija ==
[[Vaizdas:Muromian-map.png|thumb|220px]]
Marių tautos ištakos – VIII–III a. pr. m. e. [[Ananjino kultūra]]. Iš jos tautos pradėjo formuotis I tūkstantmečio pirmojoje pusėje. Marių formavimosi regionas – dešiniakrantė Pavolgė tarp [[Sura (upė)|Suros]] ir [[Civilė]]s žiočių (dab. šiaurės [[Čiuvašija]]) bei kairiakrantė Pavolgė kartu su [[Vetluga|Vetlugos]] žemupiu. Vėliau iš šio regiono mariai išplito į rytus ir šiaurę iki [[Viatka (upė)|Viatkos]] ir [[Kazanka|Kazankos]]<ref>Этнология. Учебник. Для высших учебных заведений/Э. Г. Александренков, Л. Б. Заседателева, Ю. И. Зверева и др.-М.; Наука, 1994.</ref> ir apgyvendino visą Marių kraštą. 

Čeremisai pirmą kartą minimi gotų istoriko [[Jordanas (istorikas)|Jordano]] VI a. Dabartinių marių protėviai V–VIII a. bendravo su [[gotai]]s, vėliau [[chazarai]]s ir [[Volgos bulgarai]]s. 

XII-XIII a. ėmė formuotis pirmieji marių politiniai junginiai, kuriuos valdė kunigaikščiai, tituluojami kugyža (Кугыжа́). Šios kunigaikštystės susidūrė su tuometinės [[Naugardo žemė|Naugardo]]  ir [[Rostovo žemė|Rostovo žemių]] prekybininkais bei kolonistais. Iš pastarųjų šaltinių labiausiai žinomos pakraštinės marių kunigaikštystės bei tvirtovės anapus Vetlugos ir Viatkos: Šanga, [[Jakšanas]], [[Sovetskas (Kirovas)|Kukarka]], [[Malmyžas]], [[Jaranskas]], [[Sančurskas]], [[Uržumas]], [[Vetluga (miestas)|Vetluga]] ir kt. Iš šio laikotarpio žymiausi minimi marių kugyža yra Kajus, Bajus, Kodža Eraltemas, Čumbylatas ir kt.

XIII–XV a. marių žemės įėjo į [[Aukso Orda|Aukso Ordos]] sudėtį, nuo XV a. vidurio buvo priklausomos nuo [[Kazanės chanatas|Kazanės chanato]]. Šiuo metu Marių kraštą stipriai veikė tiurkizacija ir islamizacija. Į pietus nuo Volgos gyvenę mariai (jų pirminė protėvynė) buvo tiurkizuoti ir davė pradžią vienam iš čiuvašų subetnosų (virjalai). Didelė dalis rytinių marių į šiaurę nuo Kazankos upės patyrė bulgarų ir totorių migraciją, dėl to jų gyvenamas arealas sumažėjo. Tiesa, didžioji dalis marių išlaikė savo kalbą ir tapatybę, taip pat ir pagonišką religiją.

[[1552]] m. [[Rusija]]i nukariavus Kazanės chanatą, marių žemės irgi buvo prijungtos prie Rusijos. Iškart po to mariai pradėjo karus su Maskva, kurie žinomi kaip [[Čeremisų karai]]. Trys karai užsitęsė iki 1585 m., ir juose dalyvavo kitos Vidurinio Pavolgio tautos - čiuvašai, totoriai ir mordviai. Svarbiausi marių kunigaikščiai šiuo laikotarpiu buvo [[Boltušas]], [[Adajus]], Kačakas, Mamyč Berdėjus, Džanas Gali ir kt. Marių kova nebuvo sėkminga, ir jie galutinai inkorporuoti į Rusiją. 

Pagonys mariai buvo priverstinai verčiami į krikščionybę. Tai sukėlė marių migraciją į saugesnius regionus ir taip susidarė jų diasporas. Rusai šiame krašte pristatė daug naujų miestų, kad lengviau įsisavintų kraštą. Tarp jų buvo [[Kozmodemjanskas]], [[Joškar Ola|Carevokokšaiskas]], [[Jaranskas]], [[Sančurskas]].

XVIII a. marių žemė buvo prijungta prie [[Kazanės gubernija|Kazanės gubernijos]]. Vėliau šią dalinant, nemažai istorinių marių žemių perėjo kitoms gubernijoms. XVIII-XIX a. vyko marių kultūros tyrimai, pasirodė pirmoji gramatika.

1917 m. kilus Rusijos [[Spalio revoliucija]]i, mariai prisijungė prie totorių įkurtos [[Idelio-Uralo valstybė|Idelio-Uralo valstybės]]. 1920 m. sugrįžus sovietų valdžiai, suformuota [[Marių autonominė tarybinė sovietų respublika]]. Jos teritorija teapėmė mažą dalį viso Marių krašto ir vos pusę marių populiacijos. Ši situacija išlieka iki mūsų dienų, po to kai autonominė respublika paversta [[Marių respublika]] Rusijos Federacijos sudėtyje.

== Religija ==

Nors dauguma marių priėmė krikščionių [[stačiatikiai|ortodoksų]] tikėjimą, tačiau bent trečdalis išpažįsta savo senąją religiją – [[Marla]]. Šis tikėjimas pabrėžia žmogaus santykį su gamta, kuri yra absoliutaus gėrio įsikūnijimas. Svarbiausia dievybė – Didysis Baltasis Dievas (Oš Kugu Jumo)<ref>http://www.mari-el.name/mtr.html</ref>.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{Rusijos tautos}}
{{Finougrų gentys}}
{{UNPO}}
[[Kategorija:Buvę UNPO nariai]]
[[Kategorija:Finougrai]]
[[Kategorija:Rusijos tautos]]
[[Kategorija:Vidurinis Pavolgys]]